Naujausios
Skatina prekybą
UAB „Baltic Vianco prekyba“ yra šveicarų gyvulininkystės prekybos įmonės „Vianco“ antrinė įmonė. Analogiškos įkurtos visose trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje veikiančios bendrovės direktorius Darius Dzekčiorius „Ūkininko patarėjui“ papasakojo, su kokiais išbandymais tenka susidurti organizuojant tokią prekybą veisliniais galvijais, apie naujausius šios prekybos maršrutus.
„Kadangi prekiaujame veisliniais gyvuliais, Lietuvos ūkininkams padedame įsivežti veislinės medžiagos iš Vakarų Europos, nes mūsų šalyje tęsiama ūkininkus motyvuojanti programa „Parama veislinių gyvulių įsigijimui“. Turime gerų partnerių, ryšių Vakarų Europoje, mumis pasitiki. Pastaraisiais metais orientuojamės į naujas veiklas Vidurinių Rytų šalyse, su šiomis rinkomis stengiamės dirbti aktyviai, nes pas juos vykdomos didelės gyvulininkystės ūkių plėtros programos. Bendradarbiaujame ir eksportuojame tiek pieninius, tiek mėsinius veislinius galvijus. Pernai pradėjome nuo Kazachstano, dabar prisijungė Tadžikistanas, yra pageidavimų iš Kirgizstano, iki koronaviruso pandemijos buvo kreipęsi gyvulių pirkėjų ir iš Mongolijos“, – sakė D. Dzekčiorius.
Bendrovės vadovas minėjo, kad su Rytų šalimis kol kas prekiaujama tik galvijais. Kalbėta ir apie avis, tačiau iki konkrečios prekybos dar neprieita.
Sklandumui – tvarkingi dokumentai
Kelionė į Tadžikistaną automobiliais užtrunka savaitę, įskaitant tris privalomus sustojimus, nes reikia atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus. „Tai ilga kelionė, todėl pagal ES reglamente numatytus gyvūnų gerovės reikalavimus nuvažiavus 28 valandas gyvulius privalu išleisti iš furgono specialiose vietose, vadinamose gyvulių viešbučiais. Tai vietos, turinčios šios veiklos licencijas. Jose gyvūnai laikomi ne mažiau kaip parą. Todėl savaitės trukmės kelionėje iki Tadžikistano tenka sustoti trijuose gyvūnų viešbučiuose. Trumpų sustojimų, gyvulių iš transporto priemonės neišleidžiant, būna ir daugiau. Sovietmečiu gyvuliai į tolimas šalis buvo vežami ir traukiniais, tačiau pastaraisiais metais tai nepraktikuojama“, – pasakojo D. Dzekčiorius.
Karantinas dėl koronaviruso pandemijos tokiems pervežimams iš esmės nesutrukdė, svarbu kelionei iš anksto pasiruošti, sutvarkyti visus reikiamus dokumentus.
„Kertant valstybių sienas apribojimų krovininiam transportui nėra, juo labiau eilėje negali stovėti transportas su gyvūnais, jiems suteikiama pirmumo teisė. Aišku, problemų nekyla tais atvejais, jei visi dokumentai yra tvarkingi. Šįkart, važiuojant į Tadžikistaną, reikėjo turėti tranzito leidimus per Baltarusiją, Rusiją, Kazachstaną ir Uzbekistaną. Tuo iš anksto pasirūpina pirkėjas, jis turi gauti ir leidimą įvežti gyvulius į savo šalį“, – procedūras aiškino bendrovės vadovas.
Tai dar ne viskas. Išvežamus gyvulius turi „palaiminti“ mūsų šalies Veterinarijos tarnyba. Paskutinysis išvežimas vos nežlugo dėl koronaviruso pandemijos.
„Paskutinę dieną, kai viskas jau buvo suderinta, atvykęs transportas, Veterinarijos tarnyba pranešė, kad eksportas atidedamas, nes jų tarnyboje nustatytas COVID-19 atvejis. O jie turi išrašyti sertifikatus, išleisti. Galima įsivaizduoti grėsusius nuostolius, gerai, kad viskas baigėsi laimingai“, – sakė D. Dzekčiorius.
Buvo dar kurioziškesnė su šia gyvulių partija susijusi istorija.
„Mūsų partneris iš Vokietijos atskrido į Latviją, o jo kelionės tikslas buvo pasiekti Lietuvą, aptarti eksporto detales, apžiūrėti ūkius ir perduoti kai kuriuos dokumentus. Mano kolega latvis negalėjo svečio iki mūsų atvežti, nes grįžęs būtų privalėjęs karantinuotis. Todėl surengėme susitikimą prie Lietuvos–Latvijos sienos. Ten per upę yra tiltas, mano kolega latvis privežė vokietį iki kitos tilto pusės, kur jį ir paėmėme. Kadangi viskas vyko šiek tiek anksčiau, Vokietijos piliečiams karantinuotis Lietuvoje dar nebuvo privaloma. Situacija kaip iš šnipų gyvenimo“, – juokavo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.
Pirkėjų norai įvairūs
UAB „Baltic Vianco prekyba“ vadovas papasakojo ir apie pirkėjus iš Vidurinių Rytų, kokiais gyvuliais jie domisi ir kokie jų tikslai. Pasak jo, šiose šalyse veikia ir privatus, ir pusiau valstybinis gyvulininkystės sektorius, o koordinuoja valstybinis arba iš dalies valstybės remiamas sektorius. Valstybė remia privačius augintojus, nes vykdomos didelės valstybinės programos, gyvulių perkama daug ir iš viso pasaulio, taip siekiant užsitikrinti gerų veislių galvijų bandas.
„Kazachstanas ir Uzbekistanas daugiausia perka mėsinių galvijų – angusų, herefordų, šiek tiek simentalų. Iš pieninių veislių taip pat domisi simentalais ir truputį holšteinais. Į Tadžikistaną išvežta pirmą kartą, jie pirko galvijus, skirtus penėti, turėdami mintį, kad toliau bus formuojamos motininės bandos. Todėl mes surinkome įvairių veislių buliukų, pirkėjai žiūrės, kurie jiems pasiteisins, kurią veislę galbūt norės įsivežti iš Baltijos šalių ir taip formuoti savo bandas“, – aiškino D. Dzekčiorius.
Gyvulių, skirtų išvežti į šias šalis, bendrovė paprastai suranda Lietuvoje. Kadangi analogiškos dukterinės įmonės veikia visose Baltijos šalyse, gyvuliai gali atkeliauti ir iš Latvijos arba Estijos, be to, reeksportuojama iš kitų ES šalių – Vokietijos, Slovakijos ir kitų.
Aiškindamas, kaip suranda eksportui tinkamų gyvulių, D. Dzekčiorius sakė, kad įvairiai. Padeda patirtis ir turima gera duomenų bazė, todėl jiems daug pavyksta surasti patiems. „Bet ir augintojai skambina, sako, kad užaugintus galvijus norėtų parduoti. Tada vykstame į vietą apžiūrėti, kokie tai gyvuliai, ar jie atitiks užsienio pirkėjų keliamus reikalavimus“, – aiškino pašnekovas.
Galimybė išsiveržti
UAB „Baltic Vianco prekyba“ direktorius, aiškindamas, ar parduoti gyvulius į tolimas Rytų šalis ūkininkams geriau negu vietos rinkoje, minėjo, jog mūsų šalies ūkininkai ir juos vienijančios organizacijos dar nepadarė tiek, kad savo veislinius galvijus galėtų eksportuoti į Vakarų Europos šalis, ten jų labai mažai parduodama, nebent Baltijos šalims ir vienai kitai kaimynei. Taip yra, nes veislininkystės srityje nesukaupta tiek duomenų, kad iš Vakarų šalių atvykęs pirkėjas rastų visą jį dominančią informaciją, pasitikėtų ja ir pirkiniu susidomėtų.
„Rytuose, be to, kad ten vykdomos didelės gyvulininkystės plėtros programos, nuo sovietmečio dar išliko ir tam tikrų ryšių. Kainų atžvilgiu yra šiek tiek palankiau nei parduoti gyvulius Lietuvos rinkoje. Tokios veislės kaip herefordai, angusai kitose šalyse nėra paklausios, o Rytuose jomis domisi. Tai nemaža pagalba mūsų augintojams. Nors kainos nėra kosminės, vis dėlto pinigai čia uždirbami esant normaliems rinkos santykiams“, – patikino UAB „Baltic Vianco prekyba“ direktorius.
D. Dzekčioriaus teigimu, šiemet į minėtas Rytų šalis jų bendrovė išvežė apie 500–600 galvijų. Tačiau yra ir daugiau tokiu eksportu užsiimančių įmonių, tad bendras galvijų, išvežtų į Vidurinių Rytų valstybes, skaičius gali siekti pusantro tūkstančio.
„Teoriškai tarsi turime gyvulių, bet, kai reikia surinkti reikalingą skaičių, pasirodo, kad nėra tiek, kokia yra paklausa. Juo labiau kad pirkėjas turi savo reikalavimus, nepakanka angusui būti panašiam į angusą. Jis turi būti reikiamo svorio, amžiaus, į viską turime atsižvelgti. Todėl siekiame nupirkti kiekvieną gerą gyvulį iš bet kurio Lietuvos regiono“, – sakė D. Dzekčiorius.
Prieš išvykdami iš Lietuvos galvijai karantinuojami, siekiant išsiaiškinti, ar jie neserga kokiomis ligomis. Šioje srityje UAB „Baltic Vianco prekyba“ bendradarbiauja su UAB „Panevėžio veislininkystė“.
