Jaunimo kovos – gentis prieš gentį

Muš­ty­nių bū­da­vę ir anks­čiau

Po bir­že­lio 1 die­ną Po­ciū­nų kai­me įvy­ku­sių ma­si­nių, be­veik tri­jų de­šim­čių jau­nų vy­rų muš­ty­nių, gy­ven­vie­tė­je te­bet­vy­ro įtam­pa.

At­si­tik­ti­nai už­kal­bin­tas gy­ven­to­jas juo­kais ir kar­tu rim­tai pa­po­ri­no vė­les­niu pa­ros me­tu ir iš kie­mo nei­nan­tis – ap­si­drau­džia, kad ne­lik­tų be dan­tų, jei­gu vėl stai­ga kil­tų koks nors "su­si­rė­mi­mas".

Ki­ta gy­ven­to­ja ti­ki­no, kad po tos die­nos muš­ty­nių Po­ciū­nuo­se ta­pę lyg ir ra­miau. Mo­te­ris ma­no, kad vie­ti­niai ir smil­giš­kiai gal pa­ga­liau at­si­skai­tė vie­ni su ki­tais.

"Nie­ko dau­giau pa­sa­ky­ti ne­ga­liu: vie­ni kal­ba vie­naip, ki­ti – ki­taip. Žmo­nės iš­gąs­din­ti, bi­jo, kai­me gi vi­si vi­sus pa­žįs­ta", – sa­kė mo­te­ris.

Tuo tar­pu ki­ta gy­ven­to­ja, il­ga­me­tė kai­mo kul­tū­ros įstai­gos pri­žiū­rė­to­ja, sa­ko jo­kios įtam­pos ne­jau­čian­ti. Jos žo­džiais, "pie­me­nų čia dar­bas, ir nie­ko dau­giau".

Anot pa­šne­ko­vės, tre­jus pa­sku­ti­nius me­tus Po­ciū­nuo­se bu­vo vi­sai ra­mu. O da­bar nau­ja peš­tu­kų kar­ta užau­go. Anks­čiau muš­ty­nių, pri­si­me­na, pa­si­tai­ky­da­vę: re­ti šo­kiai ap­siei­da­vę be ap­si­kumš­čia­vi­mo. Tik tie ap­si­kumš­čia­vi­mai ne­bū­da­vę to­kie gar­sūs – be šū­vių ir be laz­dų, kaip šie­me­tę bir­že­lio 1-ąją.

"O muš­tis "pie­me­nys" mėg­da­vo vi­sa­da. Bū­da­vo, su­va­žiuo­ja į šo­kius iš kai­mo, ir iš už tri­jų ki­lo­met­rų esan­čių Smil­gių, ir iš ki­tų kai­my­ni­nių kai­mų. Su­si­pyks­ta dėl nie­ko. Lai­mei, ap­siei­da­vom ir be grei­to­sios, ir be po­li­ci­jos", – pri­si­mi­nė il­ga­me­tė Po­ciū­nų kai­mo pra­mo­gų ir šo­kių sa­lės dar­buo­to­ja.

Vis­kas – dėl at­kiš­to pirš­to

Vie­ti­niams gy­ven­to­jams ži­no­ma, kad ne­san­tai­ka tarp dvie­jų kai­mų tvy­ro jau se­niai.

Žmo­nės pa­sa­ko­ja vie­ni iš ki­tų gir­dė­ję, kad šių die­nų muš­ty­nės įsi­žie­bė taip pat dėl smulk­me­nos – dėl vie­nos ki­tos rep­li­kos ir iš­ties­to vi­du­ri­nio­jo pirš­to. To­kio ges­to įsiu­tin­ti Po­ciū­nų chu­li­ga­nai be­ma­tant "su­stip­ri­no pa­jė­gas" ir pa­su­ko į Smil­gius. Įvy­ko su­si­rė­mi­mas, tie­sa, tą­kart ap­siei­ta be šū­vių.

Po­ciū­niš­kių vi­zi­to suer­zin­ti smil­giš­kiai bir­že­lio 1 die­ną su­rin­ko "kie­čiau­sius" ir nu­vy­ko į Po­ciū­nus da­ry­ti tvar­kos. At­vy­kė­liai puo­lė muš­ti vie­ti­nius, ne­si­rink­da­mi, ar tai "mū­šio da­ly­vis", ar at­si­tik­ti­nai pro ša­lį ėjęs gy­ven­to­jas.

Po mū­šio kom­pa­ni­jos lyg ir pa­si­ju­to at­si­skai­čiusios, su­ta­rė pa­lik­ti vie­ni ki­tus ra­my­bė­je.

Bet tai­kos su­tar­tis ga­lio­jo neil­gai. Mat per muš­ty­nes ap­ga­din­tas at­vy­kė­lių au­to­mo­bi­lis. Bū­tent dėl jo smil­giš­kiai be­ma­tant iš­si­kvie­tė pa­stip­ri­ni­mą. Neil­gai lau­kus tri­mis au­to­mo­bi­liais į Po­ciū­nus at­vy­ko dar ke­lio­li­ka as­me­nų.

Tai­gi tos pa­čios die­nos va­ka­rą įvy­ko "ant­ras raun­das" Smilgiai–Pociūnai. At­vy­kė­liai vie­ti­nius spar­dė, smū­gia­vo kumš­čiais, o vie­nas šau­dė iš ori­nio pis­to­le­to.

Kliu­vo ir vi­sai at­si­tik­ti­niams gy­ven­to­jams. Vie­nas iš to­kių – at­si­tik­ti­nai pro ša­lį į ga­nyk­lą gy­vu­lių per­kel­ti ėjęs vy­ras.

Ko­vos re­zul­ta­tas – ap­ga­din­ti Smil­gių chu­li­ga­nų au­to­mo­bi­liai "Seat Leon", "Seat" ir BMW bei su­ža­lo­ti trys Po­ciū­nų gy­ven­to­jai.

22 me­tų po­ciū­niš­kis dėl apa­ti­nio žan­di­kau­lio 1 ir 2 dan­tų šak­ne­lių lū­žio po Rad­vi­liš­kio me­di­kų ap­žiū­ros gy­dy­ti iš­vež­tas į Kau­no kli­ni­kas.

27-erių vy­rui bei jo 15-me­čiam bro­liui kliu­vo kul­kų, pa­leis­tų pneu­ma­ti­niu gink­lu – pir­ma­jam į kai­rį­jį šlau­ni­kau­lį, o jau­nes­nia­jam – į krū­ti­nę. Be to, pen­kio­lik­me­čiui dar su­muš­ta gal­va, su­krės­tos sme­ge­nys, su­muš­tas pe­tys ir ran­ka. Ne­pil­na­me­tis gy­dy­tas Šiau­lių Mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos Vai­kų chi­rur­gi­jos sky­riu­je.

Tuo tar­pu at­vy­kė­liai iš Smil­gių per muš­ty­nes ne­nu­ken­tė­jo.

Po­li­ci­ja su­stip­ri­no bu­dė­ji­mą

Pa­kal­niš­kių se­niū­ni­ja pa­tvir­ti­no, jog po Po­ciū­nų in­ci­den­to, ku­rio pa­sek­mės skau­džios, po­li­ci­ja su­stip­ri­no pa­jė­gas – kai­me pa­tru­liuo­ja ne­re­tai ir po du eki­pa­žus. Teig­ta, jog su­stip­rin­tas pa­tru­lia­vi­mas bus ko­ne vi­są va­sa­rą.

Šiau­lių ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Sa­ra­pas pa­tvir­ti­no, kad dėl Po­ciū­nų kai­me įvy­ku­sio in­ci­den­to pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Po­li­ci­jos aki­ra­ty­je dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mo at­si­dū­rė bū­rys muš­ty­nių da­ly­vių bei liu­dy­to­jų: ir tie, ku­rie ste­bė­jo, ir tie, ku­rie ko­vo­jo. Pro­ce­sas te­be­vyks­ta, tiks­li­na­mos ap­lin­ky­bės.

Anot ko­mi­sa­ro, vie­nų su­lai­ky­tų­jų biog­ra­fi­jos – ga­nė­ti­nai tur­tin­gos, ki­ti "pa­si­žy­mė­jo" pir­mą­syk. Tarp įta­ria­mų­jų – vai­kai, tė­vai, pusb­ro­liai ir bro­liai – vaiz­džiai ta­riant, gi­mi­nių ka­riuo­me­nė.

"Il­gas ir di­de­lis iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, – ei­gą api­bend­ri­no R. Sa­ra­pas. – Kol kas ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek: to­kie ne­są­mo­nin­gi reiš­ki­niai ne­bus to­le­ruo­ja­mi – dir­ba di­de­lės pa­rei­gū­nų pa­jė­gos. Vi­sų iki vie­no muš­ty­nių da­ly­vių ta­pa­ty­bės tik­rai bus nu­sta­ty­tos".

Po­li­ci­jos va­do­vo tei­gi­mu, muš­ty­nių kai­muo­se pa­si­tai­ky­da­vo vi­sais lai­kais, ne išim­tis ir da­bar­ti­niai. Ir skir­tin­gų kai­mų gy­ven­to­jų su­si­rė­mi­mų bū­da­vo. Tie­sa, to­kio mas­to ir to­kio­mis prie­mo­nė­mis, ko­kios bu­vo nau­do­ja­mos Po­ciū­nuo­se, ko­mi­sa­ras neat­me­na.

R. Sa­ra­pui keis­ta, kad apie ka­rą Po­ciū­nuo­se po­li­ci­ja su­ži­no­jo tik tuo­met, kad į Rad­vi­liš­kio li­go­ni­nę bu­vo at­ga­ben­tas su­ža­lo­tas muš­ty­nių da­ly­vis, o ne pa­kvies­ta į in­ci­den­to vie­tą.

"Tai vyks­ta to­dėl, kad to­kiu bū­du no­ri­ma pa­ro­dy­ti sa­vo kie­tu­mą. Tie, ku­rie lai­mi, tie kie­tes­ni. Ki­tas klau­si­mas, ar pro­tin­ges­ni.

Tuo tar­pu gy­ven­to­jai tei­gia, kad to­kia ga­li­my­bė bu­vo tie­siog neį­ma­no­ma – mu­šei­kos čia pat po­li­ci­jai skam­bin­ti ban­džiu­siems gy­ven­to­jams gra­si­nę.

2016 me­tų rug­sė­jo 1 die­ną Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­ja pra­dė­jo dirb­ti pa­gal nau­ją dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo mo­de­lį. Va­do­vau­jan­tis juo, ne­be­li­ko vi­są dar­bo die­ną ra­jo­nų se­niū­ni­jo­se dir­ban­čių apy­lin­kės ins­pek­to­rių, o tvar­kos už­tik­ri­ni­mo funk­ci­jos bu­vo pa­ti­kė­tos veik­los gru­pių pa­rei­gū­nams.

Iki Po­ciū­nų muš­ty­nių, ku­rio­se, tu­ri­mais duo­me­ni­mis, da­ly­va­vo be­veik trys de­šim­tys jau­nų vy­rų ir net ne­pil­na­me­čių, vie­tos gy­ven­to­jų tei­gi­mu, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai kai­me ne­bū­da­vo to­kie jau ir daž­ni sve­čiai.

Sce­na­ri­jus konk­re­tus

Kad ne­su­ta­ri­mai tarp kai­my­ni­nių kai­mų virs­ta ar­šio­mis ko­vo­mis – ne nau­jie­na. "Šiau­lių kraš­te" apie tai ra­šy­ta ne sy­kį.

Vie­na ar­šiau­sių ko­vų 2006 me­tų ge­gu­žę bu­vo už­vi­ru­si tarp Šiau­lių ir Pak­ruo­jo ra­jo­ne esan­čių kai­mų gy­ven­to­jų. Ta­da mū­šy­je taip pat bu­vo pa­nau­do­tas gink­las, ap­ga­din­tas au­to­mo­bi­lis.

Tą­kart į Šiau­lių ra­jo­ne esan­tį Ei­mu­čių kai­mą dviem au­to­mo­bi­liais at­vy­ko kom­pa­ni­ja, iš vi­so apie de­šim­t jau­nuo­lių, iš Sta­čiū­nų kai­mo Pak­ruo­jo ra­jo­ne. Prie jų atė­jo ke­tu­ri ei­mu­tiš­kiai. Ki­lo konf­lik­tas. Pas­kui smū­gių bei spy­rių la­vi­na. Vie­no at­vy­kė­lio ran­ko­se at­si­ra­do ir gink­las, nuai­dė­jo šū­vis.

Su­ža­lo­tam – per­šau­tam ir su­muš­tam – vie­tos gy­ven­to­jui pri­rei­kė pa­gal­bos. Ta­da Ei­mu­čių gy­ven­to­jai aiš­ki­no, kad konf­lik­tas su sta­čiū­niš­kiais – se­nas, esą tai vyk­da­vę ko­ne kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį, o prie­žas­čių, dėl ko muš­tis, esą pri­gal­vo­ja­ma vis nau­jų.

Pa­vyz­džiui, šeš­ta­die­nį Ei­mu­čių "cheb­ra" va­žiuo­da­vu­si į Sta­čiū­nus. Ten už­vir­da­vo mū­šis. Kas ap­siei­da­vęs be li­go­ni­nės, sek­ma­die­nį su­si­tik­da­vę jau Ei­mu­čiuo­se. Ir vėl ko­va. To­kiu prin­ci­pu veik­da­vę kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį. At­rak­ci­ja!"

"Muš­ty­nės – tar­si lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­das, – "Šiau­lių kraš­tui" yra sa­kiu­si Ei­mu­čių gy­ven­to­ja. – Kai pri­si­ge­ria, tu­ri kur nors jė­gas iš­ban­dy­ti. Tai ir rai­žo po kai­mą".

Štai sce­na­ri­jus, "Šiau­lių kraš­te" ap­ra­šy­tas 2006 me­tais: dvi ma­ši­nos už­tve­ria gy­ven­vie­tę iš abie­jų ga­lų – kad nie­kas neat­va­žiuo­tų ir neiš­va­žiuo­tų, kai čia "ko­men­dan­to" va­lan­dos. Tre­čias au­to­mo­bi­lis maž­daug 120-ties ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu rai­žo po kai­mą. "Ta­da kliū­na vi­siems. Nie­kas ne­žiū­ri, su rei­ka­lu ar be rei­ka­lo ei­ni. Ga­li "pa­ties­ti" be prie­žas­ties".

Kas pa­neigs, kad toks sce­na­ri­jus, su­ki­lus ad­re­na­li­nui, šiais lai­kais ne­be­gy­vas?

Psi­cho­lo­gas: "Tai evo­liu­ci­jos da­ly­kas".

Šiau­lių ap­skri­ties po­li­ci­jos psi­cho­lo­gas Arū­nas Nor­kus sa­ko, kad muš­ty­nės – tai evo­liu­ci­jos da­ly­kas. Prin­ci­pas pa­pras­tas: ma­no gen­tis – prieš ta­vo gen­tį.

"Nuo se­nų se­no­vės vie­no kai­mo vy­rai per šo­kius, bū­da­vo, iš­si­lau­žia tvo­ros šta­kie­tus ir dau­žo ki­to kai­mo vy­rus", – sa­kė psi­cho­lo­gas.

Vis dėlto sa­ky­ti kad tik kai­mas prieš kai­mą ko­vo­ja, anot jo, ne vi­sai tei­sin­ga. Mu­ša­ma­si ir mies­tuo­se – kad ir mik­ro­ra­jo­nas prieš mik­ro­ra­jo­ną. Vie­na­me mik­ro­ra­jo­ne gy­ve­nan­tys – sa­vi, ki­ta­me – ne sa­vi, va­di­na­si, prie­šai, su ku­riais rei­kia ko­vo­ti.

"Pa­vyz­džiui, Kal­niu­ko "cheb­ra" prieš Taš­ken­to. Dėl ko mu­ša­si? Dėl ko vi­du­ri­nį pirš­tą vie­ni ki­tiems ro­do ar­ba rep­li­kuo­ja? Tai vyks­ta to­dėl, kad to­kiu bū­du no­ri­ma pa­ro­dy­ti sa­vo kie­tu­mą. Tie, ku­rie lai­mi, tie kie­tes­ni. Ki­tas klau­si­mas, ar pro­tin­ges­ni. Juk pro­tin­gi ne­si­mu­ša", – tei­gė A. Nor­kus.

O jei, psi­cho­lo­go žo­džiais, dar gi­liau psi­cho­lo­giš­kai pa­žiū­rė­jus, tai ne­su­ta­ri­mus ne­re­tai iš­pro­vo­kuo­ja ir įgim­tas pra­na­šu­mo po­rei­kis. Tai dėl jo bal­tao­džiai su iro­ni­ja žiū­ri į juo­dao­džius ir at­virkš­čiai, ne­to­le­ruo­ja­mi ki­to­kį gy­ve­ni­mo bū­dą pa­si­rin­kę as­me­nys: gė­jai, ve­ge­ta­rai, ve­ga­nai.

"Ki­toks, ki­taip gy­ve­nan­tis, ki­taip at­ro­dan­tis, va­di­na­si, ne sa­vas, o jei nė­ra sa­vas, va­di­na­si, ne­ver­tas pa­gar­bos", – aiš­ki­no A. Nor­kus.