Naujausios
Ar Šiauliai nori būti Žemaitija?
Į ekskursijas Šiauliuose ketvirtadienį atvyko profesorius A. Bumblauskas, žurnalistas Edmundas Jakilaitis, istorikai Robertas Petrauskas, Barbara Stankevič, Simonas Teškevičius, Madara Žgutė.
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje ekspedicijai rūpėjo keturi Šiaulių gimnazijoje mokęsi Vasario 16-osios akto signatarai. Lūkesčiai buvo įgyvendinti su kaupu: filmavimo komandą pasitiko keturi gimnazistai, apsirengę to laiko uniformomis.
"Jie net panašūs! Steponas Kairys tarsi antrininką turi, jo ir pavardė Kairys, ir šukuosena tokia pati! Ir vaikinas "Mykolas Biržiška" mums darė įspūdį! Labai išmoningai, išradingai mus šiauliškiai pasitiko", – įspūdžiais dalijosi ekspedicijos vadovas A. Bumblauskas.
Per 40 minučių, skirtų gimnazijai, direktorius Rimas Budraitis su darbuotojų kolektyvu stengėsi kuo išsamiau atskleisti turtingą gimnazijos istoriją, parodydamas muziejų, Australijos paveikslų galeriją, kilnojamą 100-mečio parodą, Signatarų kabinetą, biblioteką, Vaidoto Janulio atminimo lentas ir Vytenio Rudoko meninį akcentą, skirtus signatarams.
A. Bumblauskas paskambino gimnazijos fojė kabančiu varpu ir įsitikino jo kokybe – garsas nenutilo pusę minutės.
Profesorius su komanda ilgai galvojo apie linkėjimą – kaip Šiaulius įvardyti? Gal Šiauliai nenori būti Žemaitija?
"Žinome, kad Žemaitijos sostinė yra Telšiai, su ja konkuruoja Plungė, dabar pasivadinusi neabejotinu Žemaičių kultūros centru. Varniai yra Žemaitijos širdis, Palangą buvome praminę Žemaitijos perlu. Kražius pavadinau Žemaitijos akademine sostine. O kas Šiauliai? Vis tiek sugalvojome: naujosios, modernios Žemaitijos sostinė", – sakė A. Bumblauskas.
Pažintį su miesto istorija ekspedicija tęsė secesinio stiliaus Chaimo Frenkelio viloje.
"Labai įdomu – Šiauliai nuo 1625 metų Rygai pirštą rodo", – apie Šiaulių katedros bokštą ir konkurenciją tarp dviejų miestų dar vilos kieme juokavo A. Bumblauskas.
Viloje išsamią ekskursiją vedė "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza, pristatęs Šiaulių, miesto pramonės raidos, žydų istoriją. Direktoriui pasakojimais talkino ir kiti muziejininkai.
Ekspedicijos nariai domėjosi Frenkelių šeimos likimu, vilos interjeru ir ekspozicijomis, rožynu. Svečiai degustavo ir košerinių žydiškų patiekalų.
Duoklė Žemaitijai
"Ekspedicija išskirtinė tuo, kad baigėme su tragedija, nuskendo mariose plaukdamas į sutiktuves Kaune mūsų pirmasis kapitonas Romaldas Adomavičius. Jei tokios nelaimės būtų neįvykę, turbūt pabrėžčiau tai, kad užbaigėme logišką ratą: pradėjome Kaune, pabaigsime Kaune, bus nuoseklus rezultatas", – apibendrindamas ekspediciją, sakė A. Bumblauskas.
Nuo 2015-ųjų kasmet vykstanti "Nacionalinė ekspedicija" istoriniais laivais jau yra plaukusi Nemunu, Narevu, Vysla, Dniepru, aplankiusi Baltarusiją, Lenkiją ir Ukrainą. Šiemet ekspedicija plaukė Dauguvos upe per Baltarusiją ir Latviją, Baltijos jūra pasiekė Saremos salą Estijoje, o per Žemaitiją grįžta į Kauną.
Penktosios "Nacionalinės ekspedicijos" komandą sudaro profesorius A. Bumblauskas, muzikologė Zita Kelmickaitė, gamtininkas S. Paltanavičius, muzikantas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, žurnalistai E. Jakilaitis, Aistė Plaipaitė, istorikai S. Teškevičius, B. Stankevič, M. Žgutė, R. Petrauskas, verslininkas Arminas Darasevičius.
"Padarome atskirą duoklę Žemaitijai, vyksta dvi ekspedicijos vienu kartu. Kuo toliau, tuo labiau matome, kad Žemaitijai neužtenka savaitės, visur lekiame zovada", – sakė A. Bumblauskas.
Liepos 3 dieną "Nacionalinė ekspedicija" iš Kaltinėnų atvyko į Kražius (Kelmės r.), lankė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, Vytauto kalnelį, Medžiokalnį, žydų memorialą, M. K. Sarbievijaus kultūros centrą.
Trumpai stabtelėję Užventyje (Kelmės r.), prisiminė Žemaitę, Povilą Višinskį, Šatrijos Raganą ir kitus šio krašto šviesuolius.
Nakvynei apsistojo Kurtuvėnuose (Šiaulių r.), kur vietos bendruomenė nudžiugino bendravimu, dainomis ir vaišėmis – bandelėmis su karpiu. Jų skoniu buvo sužavėtas ir ekspediciją lydintis virėjas.
Dieną praleidę Šiauliuose, "Nacionalinės ekspedicijos" nariai keliavo į Tytuvėnus (Kelmės r.), kur lankė Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį, degustavo girą.
S. Paltanavičiaus "gamtininkų" maršrutas suko į Kryžių kalną, Dubysos regioninį parką, Lyduvėnus, Šiluvą.
Naujos žinios
A. Bumblauskas džiaugėsi kelionės Šiaulių apskrityje atradimais.
"Nežinojau, kad traktas iš pietų į šiaurę link Rygos, jau pagal 1613 metų T. Makovskio žemėlapį rodo, vyksta per Kurtuvėnus. Žinojau, kad senasis Šiaulių kelias link Šatrijos pro Luokę, kaip Maironis dainuoja, praeina pro Kurtuvėnus. Bet kad ten yra pagrindinė sankryža, nežinojau. Tai mums padarė didžiulį įspūdį. Štai kodėl aiškėja, kad Kurtuvėnai yra tikras centras turbūt nuo XVI amžiaus, o XVIII amžiuje atsiranda tokia įspūdinga dvibokštė bažnyčia, atrodo, vilnietiška. "Akurat!" Martynas Knakfusas – žinomas Vilniaus architektas, aukšto rango architektas", – Kurtuvėnais gėrėjosi profesorius.
O Kražiai? "Kur jau ten! Jau nekalbėsime apie Kražių skerdynes, visiems žinoma. Sakome, kad reikia parodyti istorines Kražių gelmes su Vytauto kalneliu, ant kurio turėjo būti pirmoji parapinė bažnyčia. Kažkada su "Būtovės slėpiniais" filmavome Kražiuose, neturėjau informacijos, kad bažnyčia stovėjo iki 1941 metų birželio 25 dienos. Man tai naujiena. Laikas eina taip, kad kas penkerius metus būtinai reikia atnaujinti informaciją. Visiems tą patariu!"
Kražių kolegiją A. Bumblauskas įvardijo kaip akademinės sostinės garantą – su Motiejumi Kazimieru Sarbievijumi, europinio masto barokinės lotyniškos poezijos poetu, su Žygimantu Liauksminu, visa XIX amžiaus Vilniaus universiteto šlovės laikų plejada, su "Juodaisiais broliais", su Jonu Vitkevičiumi-Batyr, pirmuoju Rusijos ambasadoriumi Afganistane.
Šiandien "Nacionalinė ekspedicija" dar lankys Ariogalą, Kėdainius, o liepos 6 dieną finišuos Kaune, kur su visais giedos himną.
"Važiuojame ir prikišamai rodau žemaičių juodiems separatistams, o ką darysime su ta Žemaitija, kur žemaičių tarmės nėra? Aha? Ar juos žadate išmokyti žemaitiškai? Ar kaip tik pripažinsime, kad Žemaitija yra minimum su dviem tarmėmis, su pietų dūnininkais ir šiaurės dounininkais, ir tais, kurie yra gal tikrieji žemaičiai, šiauliškiai, ariogališkiai ir kėdainiškiai? Čia mano provokacija", – juokėsi profesorius.
Iš Telšių kilęs A. Bumblauskas, keliaudamas po Žemaitiją, sakė visą laiką kalbantis žemaitiškai: "Esu dounininks, tai jau nuori nenuori, tori su monim susirokout tep, kap prider!"
Ekspedicijos atradimus LRT televizijos žiūrovai išvys nuo rudens rodomose laidose. Laida apie Šiaulius, ko gero, bus rodoma jau žiemą.