Naujausios
Tai bent statybos
Programos projekte, kurį parengė Energetikos ministerija, išvardinti jau atlikti ir dar neatlikti darbai, suskaičiuota, kiek preliminariai lėšų reikės (žr. lentelę). Išvardintos ir esamos problemos, kurių – ne viena dešimtis: nėra žinomi reaktorių išmontavimo sprendimai, nebaigtas radioaktyvių atliekų rūšiavimas, nesukurta atliekų saugojimo infrastruktūra, netgi nežinomi radioaktyvių atliekų kiekiai ir t.t. O laukiančios išlaidos – stulbinančios. Tačiau projekte neatsispindi, kaip Lietuva įgyvendins ES reikalavimą visas radioaktyvias atliekas palaidoti giluminiame kapinyne ar kur kitur. Europos Komisija dar 2019 m. Lietuvai pagrasino milžiniška bauda, jei mes nesugalvosime, kaip įvykdyti jos reikalavimus (nes taip pažeidžiame direktyvą).
Šiuo metu panaudotas kuras saugomas Ignalinos IAE radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose ir Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje, tačiau įrenginiai ir saugykla yra laikini, saugojimui tinkami tik iki 2066 m. Pasirodo, Lietuva, stodama į ES, Briuseliui yra įsipareigojusi ilgaamžes atliekas sutvarkyti iki galo, nepalikti jų laikinose saugyklose. O kol kas niekur pasaulyje nėra išrasta pažangesnio dalyko už giluminį atliekyną. Tačiau Švedijos mokslininkai paskaičiavo, kad jis Lietuvai kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.
Pasiūlė branginti elektrą
Užpernai Seimo Ekonomikos komitetas jau buvo prispaudęs Energetikos ministeriją, klausdamas, kaip ji siūlys sukaupti tokią milžinišką sumą, juo labiau kad reikės tikrai daugiau, mat per tą laiką infliacija sugrauš didžiąją dalį santaupų. Tuometinė viceministrė Lina Sabaitienė paaiškino, kad iki 2024 m. tam reikalui nereikės nė cento, po to iki 2035 m. bus maždaug milijono eurų poreikis kasmet, o vėliau tas poreikis drastiškai išaugs. Todėl Vyriausybė siūlė kasmet į specialiai sukurtą fondą pervesti po 25 proc. valstybės įmonių valdomų dividendų ir pradėti kaupti jau dabar. Tuometinis Ekonomikos komiteto vicepirmininkas, dabartinis energetikos ministras Dainius Kreivys iškart suabejojo, ar sugebėsime kad ir per 50 metų vien iš dividendų sukaupti tokią sumą, todėl iškėlė idėją, kad galima padidinti elektros tarifą vartotojams.
Ramu tik iki 2030-ųjų
Kokia situacija yra dabar? Kaip kaupsime kapinynui? Kiek pinigų gausime AE ardymo darbams artimiausiu laikotarpiu iš ES? Programos projektą parengęs Energetikos ministerijos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo skyriaus vyr. specialistas Renatas Šumskis „Vakaro žinioms“ sakė, kad finansavimas iš ES garantuotas tik iki 2030-ųjų.
„Tiek, kiek suderėjome, gausime 100 proc. Iš mūsų biudžeto darbams bus skiriama 14 proc. sumos. Finansavimas po 2030 m. ES dar nenumatytas, nes tai jau kitas programavimo periodas, tačiau proporcijos turėtų būti tokios pat, nes jos numatytos stojimo į ES sutartyje“, – sakė R. Šumskis.
Paklaustas, kodėl tiek daug nežinomųjų vykdant AE uždarymo darbus, net nesugebame suskaičiuoti, kiek radioaktyvių medžiagų turime, specialistas tikino, kad tai nėra dėl darbų vėlavimo, finansavimo trūkumo ar nekompetencijos.
„Tai yra nuoseklus darbas, negalima iškart priimti sprendimų toli į priekį, darbai vykdomi nuosekliai. Programoje parodomos problemos ir nurodoma, kaip jos bus sprendžiamos. Tokia dokumento paskirtis. Kai kurie darbai, pavyzdžiui, dėl atliekynų, vėluoja, nes darbų konkursas vėluoja dėl patikrų, skundų ir t.t. Tačiau situacija valdoma“, – užtikrino Energetikos ministerijos darbuotojas.
Apsiramino
Pasak jo, bent jau šiuo metu planai didinti elektros kainą, kad būtų pradėta kaupti giluminiam atliekynui, nesvarstomi.
„Seimas jau yra patvirtinęs įstatymą, kurio pagrindu fonde jau pradedamos kaupti lėšos. Šiuo konkrečiu momentu vienintelis šaltinis – Ignalinos AE pajamos (pardavus metalo laužą ir kitą šlamštą kasmet gaunama po 1-1,5 mln. eurų, – aut. past.). Vėliau į fondą bus pervedama ir dalis valstybės įmonių pelno. Didinti elektros tarifą bent kol kas neplanuojama“, – nuramino R. Šumskis.
Situacijos komentaras
Branduolinės energetikos specialistas, buvęs penkių vyriausybių energetikos ministras prof. Leonas AŠMANTAS
„Programos projekte pabrėžiama, kad yra daugybė nežinomųjų – nežinoma, kaip bus išmontuojami reaktoriai, kiek turime atliekų ir t.t. Man atrodo, kad taip stengiamasi parodyti, kad jie sunkiai dirba, kad reikia labai daug pinigų. Štai kad ir dabar užgiedojo, kad giluminiam atliekynui reikės 2,5 mlrd. eurų. Sąskaitos pernelyg išpūstos. Atrodo, kad niekas net nežino, kiek kas gali kainuoti. Sugalvojo dabar branduolines atliekas iš sausų saugyklų sukišti kažkur po moliu. Jokios patirties neturi, niekur pasaulyje jokių studijų nepadaryta, tačiau mūsiškiai vis tiek pasišovė taip laidoti. Aš – kategoriškai prieš tokį laidojimo būdą“, – sakė profesorius.
Buvęs ilgametis energetikos ministras priminė, kad buvo daugybė galimybių panaudotą kurą paprasčiausiai išvežti iš Lietuvos į Rusiją, kuri jį veža į Krasnojarsko sritį ir ten perdirba.
„Su Rusija būdamas ministru sutariau, kad panaudotą kurą išvešime į Sankt Peterburgo AE, nes mūsų AE buvo tarsi jos filialas, tačiau susitarimas nunyko, kai išėjau iš ministro posto. Taip pat man buvo siūloma , kad Lietuva būtų kaip amžino laidojimo vietos akcininkė, tačiau tam nebuvo pritarta. Ne vėlu bent vieną variantą pasirinkti ir dabar. Tačiau niekas nenori derėtis su Rusija (nors ši kurą tikrai sutiktų už atlygį priimti), kad nebūtų apšaukti Kremliaus agentais.
Kita problema yra grafitas, naudotas mūsų reaktoriuose. Dabar yra sudaryti konsorciumai. Viename dalyvauja Anglija ir Prancūzija, kitame – Rusija, Vokietija ir, regis, Rusija, o jo centras – Urale. Šalys sutarusios, kaip grafitą ištraukti iš reaktorių, kaip gabenti, kur sandėliuoti, kur ilgesniam laikui patalpinti. Kitaip tariant, valstybės dirba bendrus darbus. O mūsų „špokai“ išlindo ir pareiškė: viską darysime patys vieni. Anekdotas kažkoks. Darys tai, ko niekas pasaulyje niekada nėra darę ir net nežino, kaip daryti“, – stebėjosi L. Ašmantas.
Profesorius nekaltina ES, kuri nė neketina prisidėti prie giluminio kapinyno Lietuvoje finansavimo: kalti yra mūsų valdžiažmogiai, o dėl jų nekompetencijos didžiulę naštą turės vilkti ne tik mūsų vaikai, bet ir anūkai.
„Raskite Energetikos ministerijoje specialistus, išmanančius branduolinę energetiką. Kurie baigė su tuo susijusią specialybę. Mes politechnikos institute ruošėme specialistus, kurie po to Rusijos atominėse elektrinėse atliko praktiką. Tokių yra apie 40, tačiau nė vieno ministerija nepasikvietė. Gal yra persikvalifikavusių, tačiau kažin ar yra turinčių praktinio darbo patirties. Pas mus specialistai nereikalingi. Gal ministrai ir viceministrai tokių bijo, nes parodytų savo nekompetenciją? Kai nėra išmanančių žmonių, niekas Briuselyje negali kalbėti, prašyti finansavimo, nes nesugeba paaiškinti, ką ruošiasi daryti, kam tų pinigų reikia. Kitaip tariant, šis baras apleistas taip, kad siaubas ima“, – reziumavo L. Ašmantas.