Specialistų trūkumas kaime – ne valstybės interesas

Redakcijos nuotr.
Pastaruoju metu ypač juntamas į agrarinį sektorių ateinančių jaunų žemės ūkio specialistų trūkumas. Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) dėl to kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto, Žemės ūkio, Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijas. Apie tai LŽŪT nariai diskutavo su šalies agrarinės srities mokslininkais, žemės ūkio specialistų rengimo klausimas buvo svarstomas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) posėdyje. Bet sprendimų kol kas nėra.

Situacija kaime – ribinė

Kaip prieš prasidedant posėdžiui sakė LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis, klausimas dėl žemės ūkio specialistų rengimo keliamas ne pirmą kartą. Kaimas patiria didelę socialinę ir demografinę krizę. Trūksta ne tik agrarinės srities darbuotojų, bet ir gydytojų, mokytojų. Jaunimas nesiveržia ūkininkauti. Kiek buvo kaimo gaivinimo strategijų, visos liko kadenciją baigusių politikų stalčiuose. Regionų jaunimui dėl korepetitorių stygiaus sunku patekti į pageidaujamas universitetines studijas. Šįkart ŠMK posėdžiui LŽŪT pateikė asocijuotų žemės ūkio specialistų, ūkininkų, pedagogų ir mokslininkų nuomones bei rekomendacijas.

„Žemės ūkio specialistų rengimas atsidūręs pačioje blogiausioje situacijoje, palyginti su jų poreikiu, pasiūla sumažėjusi pustrečio karto“, – ŠMK nariams aiškino Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis.

Pasak VDU rektoriaus, aukštosios mokyklos daug investuoja rengdamos naujas studijų programas, tačiau iš regionų mokyklų ateinantis jaunimas nėra gerai parengtas ir motyvuotas. J. Augutis siūlė kaimo moksleivius į pirmąjį kursą priimti kaip kandidatus, o po pirmojo semestro spręsti dėl jų tolesnių studijų. Rengiant universitetinio lygmens žemės ūkio specialistus, galėtų prisidėti Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijos.

Paklausa lenkia pasiūlą

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė Astrida Miceikienė pastebėjo, kad šalies žemės ūkio verslas jaučia kvalifikuotų specialistų trūkumą. Remiantis ŽŪM statistika, šalyje įregistruota 127 tūkst. ūkininkų. Vidutinis Lietuvos ūkininkų amžius – 58 metai, jaunimo iki 40 metų – vos 14 proc. Pasak A. Miceikienės, agrarinius mokslus baigę specialistai kaime sukuria verslą, todėl pagal valstybės profesijų klasifikatorių yra ne žemės ūkio darbuotojai, o vadovai.

Motyvacijos nebuvimas labai skaudžiai atsilieps ateities kaimui. Pavyzdžiui, žemės ūkio krypties bakalauro studijas 2019–2020 m. buvo pasirinkę 242 jaunuoliai, o valstybės poreikis – 550 studentų. Kolegijose padėtis panaši: mokėsi 123, poreikis – 180 studentų. Visiškai liūdna padėtis profesinėse mokyklose: specialistų poreikis – 800, o mokėsi tik 156. Pastaruoju metu (2020–2021 m. m.) agronomiją studijuoja 49 studentai, nors poreikis – 154, gyvūnų mokslus – 9 (poreikis – 57), hidrotechniką – 1 (poreikis – 39), žemėtvarką – 3 (poreikis – 45). Į profesines mokyklas šiais mokslo metais priimti 72 būsimieji žemės ūkio verslo darbuotojai (poreikis – 496), 43 technikos remontuotojai (poreikis –146), 17 melioratorių (poreikis – 35).

VDU Žemės ūkio akademijos kanclerės A. Miceikienės nuomone, pageidautina, kad būtų koreguojamas minimalus stojančiųjų į žemės ūkio ir inžinerijos studijų programas konkursinis balas, įtraukiant ne tik akademinius pasiekimus, bet ir motyvacijos vertinimą. Minimalaus konkursinio balo nepasiekusius regionų vaikus kaip kandidatus siūloma priimti studijuoti žemės ūkiui svarbias programas, organizuoti jiems konkursinių dalykų papildomus kursus, išlaikius egzaminus, rezultatus įtraukti į konkursinį balą ir suteikti jiems studento statusą. A. Miceikienės nuomone, žemės ir miškų ūkio sektoriams svarbių studijų programas pageidautina įtraukti į valstybės reguliuojamų prioritetinių studijų programų sąrašą.

Tikslinio finansavimo poreikis

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos vadovas Pranas Žiliukas pripažino, kad žemės ūkio srities specialistų šalyje labai trūksta, tačiau agrarines studijas dažniausiai renkasi didžiųjų miestų abiturientai, nors bendrojo išsilavinimo kokybe išsiskiria baigusieji Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Šakių, Mažeikių, Plungės mokyklas. „Stojančiųjų iš regionų potencialas didelis, bet jie renkasi kitas studijų programas. Kai kurių savivaldybių stojantieji nustatytų reikalavimų slenkstį įveikia geriau nei didžiųjų miestų abiturientai. Todėl siūlau sutelkti dėmesį į siūlomų programų turinį, efektyvią rinkodarą ir finansinio skatinimo priemones, nedevalvuojant priėmimo reikalavimų“, – sakė P. Žiliukas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Albertas Žalys pastebėjo, kad beveik pusė baigusiųjų universitetines agronomijos studijas dirba darbą, kuris nereikalauja tokio išsilavinimo.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pripažino, kad valstybėje stokojama kvalifikuotų žemės ūkio specialistų, o jų ugdymo sistema turėtų būti lankstesnė. Be to, šalyje trūksta ir 1,4 tūkst. policininkų.

ŠMK nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Edmundas Pupinis, Vilija Targamadzė ir kiti pasisakė už tikslinį žemės ūkio studijų finansavimą, studentų ugdymą karjerai, perkvalifikavimo galimybę. Pasak E. Pupinio, į užsienio universitetus įstoja labiau motyvuoti, o ne aukštesnius balus surinkę jaunuoliai, į tai reikėtų atsižvelgti ir šalies aukštosioms mokykloms.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad žemdirbiai kaime kuria darbo vietas, moka 1,2 tūkst. Eur siekiantį atlyginimą, kuo negalėtų pasigirti specialistas mieste. Tačiau valstybės dėmesio stoka, popierinės strategijos lėmė, kad kaime nebeliko motyvuotų žmonių. Regionai tuštėja. Kaime neliko gydytojų, mokytojų.

Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Kazys Sivickis retoriškai klausė, kiek gali įsidarbinti žmonių, jeigu vienas įstoja, o pas dekaną už durų stovi 10 įmonių vadovų ir prašo specialistų. Pasak K. Sivickio, niekada agronomijos ar hidrotechnikos studijų programa nebus tokia patraukli, kokia yra medicina. Kaip pavyzdį jis pateikė melioracijos sistemas, kurios šalyje siekia 1,5 mln. km ir veikia daugiau kaip 50 metų, jas reikia rekonstruoti. Lėšų poreikis – daugiau nei 1 mlrd. eurų. K. Sivickio nuomone, visas žemės ūkis laikosi ant nusausintų žemių, jose išauginama 90 proc. produkcijos. Laukia milžiniškos darbų apimtys. Bet kas visa tai darys, kas rengs projektus ir juos įgyvendins, jeigu nebus motyvuotų specialistų?

Ieškos sprendimų

ŠMK pirmininkas Artūras Žukauskas mitu pavadino viešojoje erdvėje sklandantį teiginį, kad regionuose mokyklas baigusieji būna prasčiau parengti. Pasak A. Žukausko, tikroji aukštojo agrarinio mokslo problema ta, kad studijas renkasi nemotyvuotas miestų jaunimas. Gavusieji diplomus vėliau įsidarbina ne žemės ūkio srityse. „Valstybės užsakymas turėtų būti projektuojamas pagal įsidarbinimo rodiklius, – kalbėjo A. Žukauskas. – Kita problema – siūlomų rinktis studijų nepatrauklumas.“

A. Žukauskas siūlė šalyje audituoti ne tik bendrojo lavinimo, bet ir aukštąsias mokyklas. ŠMK pirmininkui pasirodė keista, kad net 12 savivaldybių vaikus studijoms parengia geriau nei sostinės mokyklos. Apibendrindamas A. Žukauskas sakė, kad aukštosioms žemės ūkio mokykloms būtina stiprinti studijų patrauklumą, ieškoti galimybių kaimo vaikams didinti socialinių stipendijų galimybę ir patiems universitetams rūpintis rinkodara.

Ankstesnės kadencijos politikai, pasak A. Žukausko, pasistengė, kad kaimo jaunimas rinktųsi ne žemės ūkio krypties, o teisės ir viešojo administravimo studijas. „Aukštojo mokslo politika buvo nesukoreliuota, rėmėsi populistiniais dalykais – štai ir rezultatas. Bandysime taisyti, mažinsime studijų vietų ten, kur nereikia tiek specialistų, tada atsiras norinčiųjų rinktis ir žemdirbiškas studijų programas“, – sakė ŠMK pirmininkas A. Žukauskas.