Naujausios
Lemia kaina
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) parduodamų malkų kiekis praėjusiais ir 2019 m. skyrėsi vos ne dvigubai. Pernai šalyje kiekvieną mėnesį buvo parduodama maždaug po 60–80 tūkst. kub. m malkų, tik vieną mėnesį – 50 tūkst. kub. m. 2019 m. parduota gerokai mažiau. Beveik visus mėnesius jų kiekis svyravo tarp 30 ir 40 tūkst. kub. m, sausį tesiekė vos 27 tūkst. kub. m, tris mėnesius parduota beveik 60 tūkst. kub. m.
Šiems skirtumams yra akivaizdus paaiškinimas. Pernai malkos, nelygu kategorija, kainavo 16–27 Eur/kub. m, o 2019 m. kaina buvo aukštesnė – 30–41 Eur/kub. m. VMU Telšių regioninio padalinio medienos ruošos ir prekybos vadovas Artūras Stankus „Ūkininko patarėjui“ patvirtino, kad jų padalinyje malkų pardavimas tiesiogiai susijęs su produkcijos kaina.
„Malkų pardavimas labai priklauso nuo jų kainos. Didelė dalis žmonių perka iš tų pačių pardavėjų, todėl gerai matyti, kad, išaugus malkų kainoms, krito jų pardavimas. Mūsų padalinyje praėjusiais metais malkų parduota dvigubai daugiau nei ankstesniais metais – atitinkamai 4 ir 1,9 tūkst. kub. m. Privačiame sektoriuje kainų svyravimai ne tokie akivaizdūs, todėl jei žmogus yra įpratęs pirkti iš privatininko, dažniausiai taip ir daro“, – pasakojo A. Stankus.
Sąlyginė konkurencija
A. Stankus pripažįsta, kad į lietuvio gyvenimą vis dažniau skverbiasi naujos šildymo sistemų rūšys, tai neabejotinai daro įtaką parduodamų malkų kiekiui.
„Parduodamų malkų kiekį lemia ir daugiau veiksnių. Tai priklauso nuo žiemos: kai spaudžia šaltis, nelabai ką sutaupysi, tačiau jei žiema šiltesnė, dalį malkų žmogus pasilieka kitam sezonui. Seniau didelė dalis žmonių malkas ruošėsi patys – važiuodavo į mišką, kirsdavo, tempdavo į namus ir patys skaldydavo, džiovindavo. Jaučiame, kad toks įprotis nyksta, nes nelieka vyresnės kartos žmonių, turėjusių tokiems darbams tinkamos technikos. Jaunimui priimtinesnis paruoštas kuras, tikriausiai jauni žmonės labiau vertina savo darbą ir supranta, kad ruošti malkas pačiam brangiai kainuoja“, – sakė Telšių padalinio prekybos vadovas.
Jaunimui vis labiau priimtinos ir kitos šildymo rūšys, kurios nereikalauja nuolatinio sėdėjimo prie krosnies, kurių sistema veikia automatiškai.
„Kas kaime buvo prieš 20 metų? Praktiškai tik šildymas malkomis kūrenamomis krosnimis. Dabar jau ir gyvenvietėse stato įrangą „oras–vanduo“, „oras–oras“, atsiranda briketai, kurie labai patogūs naudoti. Sukūrena kubinį metrą, paskambina ir vėl atveža. Nereikia sandėliavimo patalpos, tai ypač aktualu mieste, kur tokių patalpų žmogus galbūt turi mažiau. Atsirado granulės, pereinama prie ekologiško kuro, saulės, vėjo, elektros. Statomi nauji namai privalo turėti tinkamą šilumos izoliaciją, kitaip tokio namo neįteisinsi. Vadinasi, kuro jam šildyti reikia mažiau. Tad šildymo tradicijos pastaraisiais dešimtmečiais keičiasi“, – svarstė A. Stankus.
Liko prie kietojo kuro katilo
Vis dėlto tradicija yra gajus reiškinys, ne visada tai, kas gera, nauja, yra priimama išskėstomis rankomis. Teko kalbėti su vienu nuosavo namo savininku, kuris daug metų šildėsi ir karštą vandenį gamino kūrendamas malkas. Ištiko bėda, jo turėtas šildymo katilas sugedo, tad teko priimti tam tikrus sprendimus.
„Galėjau atsižvelgti į Aplinkos ministerijos rekomendacijas ir seną katilą keisti šiuolaikišku, naudojančiu biokurą arba geoterminę energiją. Suskaičiavau, kad, įsirengęs tokį katilą ir norėdamas efektyviai naudotis jo privalumais, turėsiu keisti didžiąją dalį vamzdyno, šildymo elementus, gali tekti renovuoti net pastatą, apšiltinti sienas. Viską suskaičiavęs supratau, kad visos mano išlaidos mažiausiai du tris kartus viršys modernaus kietojo kuro katilo kainą. Patyręs meistras man suvirino paprastą malkinį katilą už 800 Eur, ne kažin kiek kainavo ir jo pastatymas. Sutaupiau keletą tūkstančių eurų – už juos ne vieną sezoną galėsiu pirkti malkų ir toliau įprastai šildytis. Greitai išeisiu į pensiją, turėsiu daugiau laiko, tikrai nebus sudėtinga kartą per dieną pripildyti katilo pakurą ir visą parą džiaugtis šiluma“, – tvirtas tradicijos šaknis atskleidė namo savininkas.
A. Stankus nemano, kad taip šildytis yra pigiau. „Kol malkos virsta šiluma, praeina labai ilgas procesas. Lietuviai įpratę savo darbo neskaičiuoti. Jei suskaičiuotų, kiek malkas turi pačiupinėti, kol jos tampa tinkamos kūrenti, jų kaina būtų gerokai didesnė, nei už jas sumoka. Bet nuo senovės esame įpratę būti kūrikais ir dirbame tą darbą nesusimąstydami“, – išvadą darė A. Stankus.
Šildymo sezono kaina
Tad kiek kainuoja šildymo sezonas vienos šeimos ūkiui, gyvenančiam nuosavame name ir pačiam kiekvieną dieną kuriančiam krosnį?
„Mieste vis dažniau pereinama prie kitų kuro rūšių, o kaime populiaru šildytis malkomis. Dar būdavo kūrenama durpėmis, tačiau iš jų lieka labai daug pelenų. Kūrenti akmens anglimis nepriimtina – susidaro labai daug dūmų. Tad malkos kaime yra pagrindinis kietasis kuras. Sprendžiant iš mūsų padalinio pardavimo duomenų, vienas šeimos ūkis sezonui paprastai perka vieną miškavežį –13 kub. m malkų. Žinoma, tiksliai pasakyti, ar tą kiekį jis sunaudoja tik namui šildyti, gana sunku, galbūt dar pirtį pakuria, židinį kūrena. Taip pat nežinome, kiek tas žmogus naudoja kitokio kuro, kiek jo lieka kitam sezonui. Šį kiekį dabar galima nusipirkti už 375 Eur, tad galėčiau teigti, kad vienas šildymo sezonas apytiksliai tiek ir kainuoja“, – į „Ūkininko patarėjo“ klausimą atsakė VMU Telšių regioninio padalinio medienos ruošos ir prekybos vadovas A. Stankus.
Urėdijos darbuotojas pridūrė, kad mažai ką sutaupys ir miško turintis gyventojas: jei neturės savo technikos, nupjauti ir atvežti privačią medieną kainuos ne ką pigiau.