Naujausios
Netyrinėtas, bet įvertintas
P. Gumbelevičius dabar augina apie 3 ha bulvinių saulėgrąžų (topinambų). Anksčiau šių augalų plantacijos buvo nemažos – ūkininkas net 45 ha buvo pasodinęs: pusė plotų buvo Šilutės rajone, o kita dalis – Pakruojo rajone. Ūkininkas sakė, kad jis turi 200 ha nuosavos žemės ir miškų, kuriuos yra išnuomojęs kitiems ūkininkams.
Bulvinių saulėgrąžų augintojas savo valdas įregistravo 2003 m. Šilutės rajone. Prisiminė keletą svarbesnių faktų. Tuo metu dar dirbo Šilutės miškų urėdijos medžioklės baro viršininku.
Žvėrių gausėjo, o pašarams beveik neskiriama lėšų. Tada P. Gumbelevičius pirko žemės, kitą nuomojo ir pats pradėjo auginti įvairių kultūrų, kurios patiko žvėrims – bulvinių saulėgrąžų, sėjo avižų, rugių, ožiarūčių. Tuomet mažiau reikėjo pirkti pašarų, žvėrys vis rečiau užklysdavo į ūkininkų pasėlius.
Paskui jis pasiūlė įrengti pavyzdinį pašarų lauką. Paprašė sumokėti tik už atliktą darbą. Bet su urėdija, kaip teigė P. Gumbelevičius, kilo įvairių nesutarimų, žvėrys ganėsi jo pasėliuose, buvo padaryta didelė žala. Kvietėsi komisiją dėl padarytos žalos ir patirtų nuostolių. Vertintojai suskaičiavo nuostolius – suma įspūdinga: 225 000 tuomečių litų (apie 65 000 Eur).
P. Gumbelevičius džiaugiasi, jog jam pavyko atlikti didžiulį darbą, kad netyrinėtas, neregistruotas augalas – bulvinės saulėgrąžos turėtų vardą. Jis parodė Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto 2008 m. išduotą augalo veislės sukūrimo pažymėjimą, kuriame teigiama: „Tirta topinambo selekcinė medžiaga, gauta iš ūkininko Povilo Gumbelevičiaus. Vykdyta individuali atranka ir atlikti ūkinio vertingumo tyrimai. Jai suteiktas pavadinimas „Sauliai“ ir veislės statusas. Ta medžiaga gali būti toliau dauginama ir platinama“.
Užauga geras derlius
Ūkininkas kelis kartus pakartojo, jog topinambus geriau vadinti bulvinėmis saulėgrąžomis. Aiškus ir tikslus pavadinimas. Nepaprastai gražiai atrodo laukas, kai jos žydi – banguoja žiedų jūra. Žiedynai geltoni, panašūs į saulėgrąžų graižus, tik žymiai mažesni.
Dabar kai kurie sodininkai bulvinių saulėgrąžų pasisodina savo kolektyviniuose soduose, užauga aukštos, iki 1,5 metro, yra savotiška žalioji gyvatvorė – skiriančioji riba nuo kaimynų, kai kas jų augina savo sodybose ne tik dėl grožio, bet ir sveikam maistui.
Ekologiniame ūkyje P. Gumbelevičiaus užaugina kokybiškų, maistingų ir sveikų bulvinių saulėgrąžų „Sauliai“, kurios yra gana paklausios. Ūkininkas sulaukia nemažai užsakymų iš Latvijos ir Estijos. Jis patenkintas gaunamu pelnu, sakė, jog apsimoka auginti, mat jei nebūtų naudos, tai ir neaugintų tų bulvinių saulėgrąžų.
„Užauga tikrai geras derlius, iš vieno hektaro galima prikasti nuo 50 iki 100 tonų. Aš prikasu po 52 t/ha. Kartais vienas kelmas subrandina 5 ir daugiau kilogramų šakniagumbių“, – rodydamas į pintinę sudėtas bulvines saulėgrąžas kalbėjo P. Gumbelevičius. Jo ūkis yra ekologinis, laukų netręšia, augalai reikalingų medžiagų pasiima iš dirvožemio. Dirva turi būti laidi vandeniui, gana giliai supurenta. Neblogai auga ir prastesnėje žemėje.
Ūkininkas sakė, kad persikėlė ir arčiau savo tėvonijos. Pakruojo r. Žeimelio seniūnijos Staškaviečių kaime jis ir turi pasodinęs 3 ha bulvinių saulėgrąžų. Ten žemė yra gana derlinga, priemolis. Ūkininkas, rodydamas gumbus, kalbėjo, jei sausesnė žemė, tada gražūs gumbai, o jei lyja, būna purvinos, kitoks vaizdas, bet maistinės savybės išlieka tos pačios.
Sugretino su karklais
Užaugintų bulvinių saulėgrąžų P. Gumbelevičius nesandėliuoja, mat jų žievelė plona, tuoj puola pelėsis, be to, sunku atsiginti pelių, maistingi gumbai joms yra didžiausias gardėsis. Gumbai gerai laikosi smėlyje arba durpėse.
Paklaustas, kada nuima derlių, ūkininkas kalbėjo, jog kasa tada, kai sulaukia užsakymų. Klientai gali nusipirkti šviežių ir kokybiškų šakniagumbių. Ir žiemą galima juos kasti, jei žemė nėra giliai įšalusi. Bulvinės saulėgrąžos žemėje nebijo šalčių, tik atviroje vietoje jos genda, paaiškino P. Gumbelevičius. Vienoje vietoje bulvinės saulėgrąžos auga keletą metų, todėl jas galima sodinti į tą patį plotą. Jas geriausia sodinti pavasarį. Bulvinių saulėgrąžų stiebai, lapkočiai yra puiki žalioji trąša, be to, tinka biokurui.
Ekologinio ūkio šeimininkas nusiteikęs pesimistiškai: bulvinės saulėgrąžos išbrauktos iš daržovių sąrašo, dėl neaiškių motyvų buvo sugretintos su karklais. P. Gumbelevičiaus siūlymą atlikti mokslinius tyrimus ir paruošti augalo auginimo ir panaudojimo galimybių studiją Žemės ūkio ministerija atmetė. Ūkininkui dėl to labai apmaudu. Jis visiems skeptikams įrodinėja, kad bulvinės saulėgrąžos yra labai maistingos, turi daug naudingų medžiagų.
Ir maistas, ir vaistas
Ekologinio vaistažolių ūkio savininkė Jadvyga Balvočiūtė, kuri turi provizoriaus farmakognosto aukščiausiąją kvalifikacinę kategoriją, sakė, kad lietuviai per mažai valgo topinambų – bulvinių saulėgrąžų. Jų šakniagumbiai gardūs ir žali, ir virti, ir troškinti, tinka sriuboms, salotoms, galima kepti apkepus, gardinti kitus patiekalus. Tai – ir maistas, ir vaistas, mat skystina ir valo kraują, turi daug vitaminų, išvalo ir sustiprina organizmą.
Kartais topinambai vadinami žemės kriauše. Jų žiedai ir lapai naudojami arbatai, taip pat sultys, nuovirai yra naudojami gydymui. Garsiosios žolininkės ir farmacininkės J. Balvočiūtės nuomone, visi mūsų tautiečiai, kurie turi nors ir nedidelį žemės lopinėlį, be jokio vargo galėtų užauginti bulvinių saulėgrąžų, kurias lengva auginti, užtat kokie vertingi jų šakniagumbiai. Iš jų gaminami ne tik gardūs patiekalai, bet ir preparatai, kurie naudojami kaip vaistas.
„Reiktų visiems lietuviams suklusti – farmacininkai jau seniai pripažino, kad bulvinės saulėgrąžos yra visavertė maistinga daržovė, turi daug vitaminų, yra ir maistas, ir vaistas, todėl verta jų auginti kuo daugiau. Keista, kad bulvinės saulėgrąžos yra išbrauktos iš daržovių sąrašo ir sugretintos su karklais. Taip neturėtų būti“, – svarstė žolininkė J. Balvočiūtė.