Multisensorinis kambarys – dovana ypatingiems vaikams

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Ener­go­te­ra­peu­tė Ind­rė Žą­sy­tie­nė de­monst­ra­vo įran­gą, skir­tą vai­kų dė­me­siui su­telk­ti – skir­tin­go­mis re­gu­liuo­ja­mo­mis spal­vo­mis švie­čian­čias kol­bas su bur­bu­lais.
Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Mo­ters ir vai­ko kli­ni­ko­je du­ris at­vė­rė mul­ti­sen­so­ri­nis kam­ba­rys, ku­ria­me vai­kai, tu­rin­tys au­tiz­mą bei ki­tus spe­ci­fi­nius miš­rius rai­dos su­tri­ki­mus, ir psi­chi­kos su­tri­ki­mų tu­rin­tys paaug­liai ga­lės gau­ti mo­der­nią ir la­bai rei­ka­lin­gą pa­gal­bą. Be­veik 40 tūks­tan­čių eu­rų ver­tės pro­jek­tas – vi­suo­me­ni­nės LIONS or­ga­ni­za­ci­jos Šiau­liuo­se vei­kian­čių ke­tu­rių klu­bų drau­gys­tės re­zul­ta­tas. Neį­ga­lius vai­kus au­gi­nan­čios ma­mos sa­kė, kad pa­gal­ba ir su­pra­ti­mas iš ap­lin­kos joms la­bai svar­bus. Šiau­liai – vie­nin­te­liai iš ša­lies did­mies­čių to­kios įran­gos ne­tu­rė­jo.

Atei­ti į vai­ko pa­sau­lį

"Kai į šei­mą atei­na ypa­tin­gas vai­kas, jis pa­kei­čia ne tik tos šei­mos, bet ir vi­sų ap­lin­ki­nių gy­ve­ni­mą. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ką mes vi­si ga­li­me pa­da­ry­ti ma­ty­da­mi ypa­tin­gą vai­ką ša­lia, tai ne­trauk­ti iš jo pa­sau­lio, o pa­ban­dy­ti atei­ti į jo pa­sau­lį ir pa­si­žiū­rė­ti, koks jis yra. Tai ši­ta erd­vė, ši pa­tal­pa pa­ro­do, koks ypa­tin­gas yra vai­ko pa­sau­lis, ir mums ne­rei­kia bi­jo­ti bū­ti ki­to­kiems. Sup­ra­tin­gu­mas, drau­gys­tė da­ro ste­buk­lus", – per mul­ti­sen­so­ri­nio kam­ba­rio ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­ją jaut­riai kal­bė­jo lai­ki­nai ei­nan­ti mo­ters ir vai­ko kli­ni­kos va­do­vės pa­rei­gas Emi­li­ja Bo­gu­žie­nė.

Jos pa­va­duo­to­ja Mar­ga­ri­ta Va­lū­nie­nė pri­mi­nė, kad per de­vy­ne­rius bend­ra­dar­bia­vi­mo su "liū­tais" me­tus kli­ni­ko­je įgy­ven­din­tas ne vie­nas pro­jek­tas. Dar 2010 me­tais Šiau­lių mo­te­rų LIONS klu­bas pa­do­va­no­jo per 100 sen­so­rių, skir­tų in­su­li­no po­mpoms vai­kams, ser­gan­tiems cuk­ri­niu dia­be­tu. Me­di­kė ak­cen­ta­vo, kad tuo­met Šiau­liai bu­vo vie­ni iš pir­mų­jų ša­ly­je, ku­rie pra­dė­jo dė­ti in­su­li­no po­mpas su sen­so­riais ir stip­riai pa­si­stū­mė­jo su pa­ga­ba vai­kams dia­be­ti­kams.

M. Va­lū­nie­nė pa­ste­bė­jo, kad ki­ta la­bai svar­bi sri­tis – anks­ty­vo­ji vai­ko rai­da. Jos anks­ty­va ko­rek­ci­ja ga­li la­bai daug pa­keis­ti. 2017 me­tais po bend­ro vi­sų mies­to ir ra­jo­no "liū­tų" klu­bo lab­da­ros ren­gi­nio Vai­kų kli­ni­ka ga­vo daug prie­mo­nių Anks­ty­vo­sios ko­rek­ci­jos tar­ny­bai, ku­rių di­džio­ji da­lis bu­vo skir­tos ki­ne­zi­te­ra­pi­jai.

Li­go­ni­nė prie pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo pri­si­dė­jo skir­da­ma pa­tal­pas ir at­lik­da­ma jo­se re­mon­tą. Ati­da­ry­me da­ly­va­vęs Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės di­rek­to­rius Re­mi­gi­jus Ma­žei­ka pa­te­bė­jo, kad gy­dy­to­jų pa­si­ta­ri­mams skir­ta pa­tal­pa ta­po pa­cien­tų erd­ve. Va­do­vas džiau­gė­si il­ga­lai­ke pra­smin­ga in­ves­ti­ci­ja ir pri­pa­ži­no, kad li­go­ni­nė pa­ti tu­rė­tų spręs­ti to­kias pro­ble­mas, ta­čiau ji tu­ri be­ga­lę prio­ri­te­tų ir vi­sus su­spė­ti įgy­ven­din­ti yra sun­ku.

Ge­ros va­lios re­zul­ta­tas

Nors mul­ti­se­nso­riniam kam­ba­riui įreng­ti bu­vo skir­ti dve­ji me­tai, rea­liai vi­sa įran­ga bu­vo nu­pirk­ta ir su­sta­ty­ta per ge­rą pus­me­tį. Tai ypač džiu­gi­no tė­ve­lius, au­gi­nan­čius neį­ga­lius ar el­ge­sio pro­ble­mų tu­rin­čius vai­kus.

"Ke­lias su vai­ku, tu­rin­čiu ne­ga­lią yra su­dė­tin­gas ir taip. La­bai ver­ti­na­me vi­są ge­ru­mą, ku­rį gau­na­me iš ap­lin­kos. Šio kam­ba­rio at­si­ra­di­mas mums pro­švais­tė į ge­res­nį gy­ve­ni­mą", – dė­ko­da­ma kal­bė­jo aso­cia­ci­jos "Šiau­lių lie­taus vai­kai" val­dy­bos pir­mi­nin­kė To­ma Jo­ku­bai­tie­nė.

Pro­jek­tą ini­ci­ja­vu­sio Šiau­lių mo­te­rų LIONS klu­bo pre­zi­den­tė, taip pat gy­dy­to­ja Šar­lo­ta Kriau­čiū­nie­nė pri­mi­nė, kad 15 klu­bo gy­va­vi­mo me­tų jo prio­ri­te­tas vi­sa­da bu­vo vai­kai: so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mų, die­nos cent­rų, ta­čiau di­džiau­sias dė­me­sys ski­ria­mas ser­gan­tiems vai­kams. Ne vie­ne­rius me­tus teik­da­mos in­di­vi­dua­lią pa­gal­bą neį­ga­liems, sun­kiai ser­gan­tiems vai­kams, mo­te­rys, kaip pa­čios sa­ko, pri­bren­do ir di­des­niems pro­jek­tams.

Š. Kriau­čiū­nie­nė pri­pa­ži­no, kad vie­nai ne­vy­riau­sy­bi­nei or­ga­ni­za­ci­jai toks pro­jek­tas bū­tų bu­vęs per­ne­lyg di­de­lė fi­nan­si­nė naš­ta, to­dėl krei­pė­si į pa­sau­li­nį LIONS fon­dą Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se, ku­ris re­mia il­ga­lai­kius pro­jek­tus, nu­kreip­tus pa­dė­ti di­de­lei gru­pei žmo­nių.

"Pu­sė šios su­mos yra pa­sau­lio "liū­tų" do­va­na. Ta­da pri­kal­bi­no­me ir ki­tus tris klu­bus – Šiau­lių LIONS, Šiau­lių LIONS "Al­ka" ir Šiau­lių ra­jo­no LIONS. Nuo ru­dens da­ly­va­vo­me vers­lo pa­ro­do­je, kur pri­sta­tė­me pro­jek­tą ir kvie­tė­me jį pa­rem­ti įvai­rias įmo­nes ir or­ga­ni­za­ci­jas. Pa­va­sa­rį ren­gė­me lab­da­ros ren­gi­nį, ku­ria­me da­ly­va­vo apie 700 žmo­nių, ir vi­si ži­no­jo šio ren­gi­nio tiks­lą. Šis pro­jek­tas yra ir vi­sų ge­ros va­lios šiau­lie­čių, ku­rie pri­si­dė­jo prie šios idė­jos įgy­ven­di­ni­mo, re­zul­ta­tas", – sa­kė Š. Kriau­čiū­nie­nė.

Po­jū­čius la­vi­na švie­so­mis, gar­sais, kva­pais

Ener­go­te­ra­peu­tė Ind­rė Žą­sy­tie­nė jau ke­lias sa­vai­tes mul­ti­sen­so­ri­nia­me kam­ba­ry­je dir­ba su pa­čiais ma­žiau­siais vai­kais, be­si­lan­kan­čiais Anks­ty­vo­sios ko­rek­ci­jos tar­ny­bo­je.

18 kvad­ra­ti­nių met­rų kam­ba­ry­je yra ne tik kom­piu­te­riu val­do­ma įran­ga – nuo van­dens lo­vos, vib­ruo­jan­čios pa­gal pa­si­rink­ti­nai lei­džia­mą mu­zi­ką, iki nu­si­ra­min­ti pa­de­dan­čių pa­sun­kin­tų ant­klo­džių, ha­ma­kų, spal­vo­tų kol­bų su bur­bu­lais ir ki­tų prie­mo­nių.

Spe­cia­lis­tė ga­li pa­rink­ti ma­ža­jam pa­cien­tui la­biau­siai pa­tin­kan­čią mu­zi­ką, švie­sas, pro­jek­ci­jų vaiz­dus. Ir pa­ts vai­kas ga­li pul­te­liu ma­ni­pu­liuo­ti spal­vo­mis, jų po­ky­čio in­te­nsy­vu­mu, žais­ti su jo­mis įvai­rius žai­di­mus. Prie­mo­nės vai­kui pa­ren­ka­mos atsižvelgiant į tai, ar jį rei­kia ra­min­ti, ar sti­mu­liuo­ti. Ma­žie­ji pa­cien­tai čia la­vi­na sa­vo po­jū­čius – švie­sų, gar­sų, kva­pų, iš­moks­ta la­biau val­dy­ti emo­ci­jas, su­si­kon­cent­ruo­ti ju­dė­ji­mui, mo­ky­mui­si, veik­lai.

I. Žą­sy­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad tė­tis at­ve­dė hi­pe­rak­ty­vų vai­ką, ku­ris ne­nus­ty­go nė se­kun­dei. Įkė­lus jį į ha­ma­ką, ap­klo­jus ant­klo­de vai­kas pu­sei va­lan­dos "din­go".

"Tė­tis sto­vė­jo ir šyp­so­jo­si. Di­džiau­sias ap­do­va­no­ji­mas, kai tė­vai ma­to, kad vai­kams yra ge­rai", – sa­kė spe­cia­lis­tė.

I. Žą­sy­tie­nė aiš­ki­no, kad pa­de­da tė­vams at­ras­ti ir su­pras­ti, ko­kio­je sri­ty­je jų vai­kui rei­kia pa­dė­ti, ko­kias prie­mo­nes ir veik­las nau­do­ti. Nuo ba­lan­džio mė­ne­sio mul­ti­sen­so­ri­nia­me kam­ba­ry­je kas­dien ap­si­lan­ko po 6-11 vai­kų iki 6 me­tų, lan­kan­čių į anks­ty­vą­ją rea­bi­litaciją. Po ati­da­ry­mo jau pra­dės priim­ti vi­sus vai­kus. Šei­mos gy­dy­to­jas duos siun­ti­mą vai­kui pas rea­bi­li­to­lo­gą, o jis nu­kreips pas ene­rgo­te­ra­peu­tą.

Spe­cia­lis­tė ti­ki­no, kad po­rei­kis di­džiu­lis. Ji anks­čiau tu­rė­jo pri­va­čią pra­kti­ką, ma­mos nuo­lat skam­bin­da­vo ir klaus­da­vo, ka­da bus ati­da­ry­tas mul­ti­sen­so­ri­nis kam­ba­rys ir jau ga­lės at­ves­ti vai­kus.

Per me­tus vie­nam pa­cien­tui bus ski­ria­ma iki 20 pu­sės va­lan­dos truk­mės pro­ce­dū­rų. Tik pa­gal anks­tyv­osios rea­bi­li­ta­ci­jos pro­gra­mą, jei diag­no­zė sun­ki, ma­ža­sis pa­cien­tas mul­ti­sen­so­ri­nia­me kam­ba­ry­je ga­lės ap­si­lan­ky­ti iki 40 kar­tų per me­tus.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.