Žygeivis pasakojo apie gyvenimo kelionę

Žy­gei­vis pa­sa­ko­jo apie gy­ve­ni­mo ke­lio­nę

Šiau­lių Si­mo­no Dau­kan­to gim­na­zi­jo­je įvy­ko šil­tas ir jaut­rus su­si­ti­ki­mas su „1000 km Šir­dies žy­gio“ pa­grin­di­niu žy­gei­viu, or­ga­ni­za­ci­jos „Ak­ty­vi Tau­ra­gė“ va­do­vu Sau­liu­mi Bag­do­nu. Jis įvei­kė apie 1 300 km pės­čio­mis dėl vė­žiu ser­gan­čių Lie­tu­vos vai­kų.

Dau­giau kaip per pu­sant­ro mė­ne­sio ap­lan­kė 30 ša­lies mies­tų ir ra­gi­no au­ko­ti vė­žiu ser­gan­tiems vai­kams. Žy­gio me­tu su­rink­tos lė­šos – be­veik 60 tūks­tan­čių eu­rų – bus skir­tos Kau­no kli­ni­kų Vai­kų on­ko­lo­gi­jos sky­riaus vai­kų funk­ci­nėms lo­voms įsi­gy­ti.

Su­si­ti­ki­me Šiau­liuo­se da­ly­va­vo ir mo­ki­niai iš „Ju­ven­tos“ pro­gim­na­zi­jos, Nor­mun­do Val­te­rio jau­ni­mo mo­kyk­los, „Ro­mu­vos“, S. Šal­kaus­kio, Didžd­va­rio gim­na­zi­jų.

Pa­sak S. Bag­do­no, žy­gio me­tu ne­trū­ko jaut­rių aki­mir­kų. Kiek­vie­na­me mies­te jis su­si­ti­ko su vė­žiu ser­gan­čiais ir pa­svei­ku­siais vai­kais, jų šei­mos na­riais. Iš­gir­do­me daug įkve­pian­čių žo­džių.

Mo­ky­to­ja An­ge­lė Bra­žai­tė už­ra­šė Sau­liaus ži­nu­tes, ku­rios skrie­jo į kiek­vie­ną šir­dį:

„Bran­gin­ki­me ar­ti­mus žmo­nes, kas­dien su jais kuo nuo­šir­džiau bend­rau­ki­me. My­lė­ki­me ir gerb­ki­me ne tik sa­vo tė­vus, se­ne­lius, bro­lius ar se­se­ris, bet ir mo­ky­to­jus.“

„Ka­dan­gi mū­sų ša­ly­je spar­čiai dau­gė­ja on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čių­jų (ypač vai­kų), da­ry­ki­me ge­rus dar­bus jau nuo šian­dien (au­ko­ki­me ir au­ko­ki­mės), nes kiek­vie­na die­na li­go­niams ga­li bū­ti pa­sku­ti­nė.“

„Lai­mė, jei­gu ga­li su­ma­žin­ti bent vie­no vai­ko skaus­mą. Di­de­lė lai­mė – jei­gu vi­si jū­sų ar­ti­mie­ji yra svei­ki, jei­gu ma­žas vai­kas įvei­kia sun­kią li­gą.“

„Ver­tin­ki­me tai, ką jau tu­ri­me: sto­gą virš gal­vos, bent vie­ną ar­ti­mą žmo­gų, mais­to, dra­bu­žių, o svar­biau­sia – Tė­vy­nę. Ne­verkš­len­ki­me dėl nie­kų.“

„Jo­kie už­sie­niuo­se už­dirb­ti pi­ni­gai ne­pri­lygs ga­li­my­bei kad ir kuk­liai, ta­čiau iš­gy­ven­ti čia, kur gi­mei, kur ta­vo ar­ti­mie­ji.“

„Sve­ti­mo skaus­mo ne­bū­na, to­dėl ma­žiau lin­dė­ki­me in­ter­ne­to pla­ty­bė­se, vei­dak­ny­gė­se, o dau­giau lai­ko skir­ki­me ar­ti­mie­siems, ne­ga­lin­tiems sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti.“

Lai­ma Tie­pe­lie­nė, Ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo ir pa­gal­bos sky­riaus ve­dė­ja

Mo­kyk­los nuo­tr.

S. Bag­do­nas ra­gi­no džiaug­tis kiek­vie­na gy­ve­ni­mo aki­mir­ka, tuo, kad esa­me svei­ki, ir kvie­tė da­ry­ti ge­rus dar­bus jau nuo šian­dien.