Sveika mokykla turi priminti namus

Svei­ka mo­kyk­la tu­ri pri­min­ti na­mus

Ty­tu­vė­nų (Kel­mės r.) gim­na­zi­jos mo­ki­nė Ma­ja Aba­da gi­mė ir au­go Iz­rae­ly­je. Prieš ke­le­rius me­tus jos tė­vai grį­žo į Pag­ry­žu­vio gy­ven­vie­tę. „No­rė­čiau, kad mo­kyk­lo­je bend­raam­žiai la­biau su­pras­tų iš emig­ra­ci­jos grį­žu­sius bend­raam­žius, ne­si­ty­čio­tų iš jų pa­var­džių ir ak­cen­to“, – mo­ki­nių kon­fe­ren­ci­jo­je „Aš no­rė­čiau, kad...“ sa­kė į ma­mos gim­ti­nę grį­žu­si lie­tu­vai­tė.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

No­ri drau­giš­ku­mo

Blo­gai, kai mo­ky­to­jas – pik­tas. Jei mo­ky­to­jas nuo­bo­dus, jo pa­mo­ka at­ro­do lyg pa­moks­las. Nau­din­giau­sia, kai mo­ky­to­jas – drau­giš­kas, kai mo­ko­ma­si sma­giai. To­kias min­tis sa­vo pra­ne­ši­me „Aš no­rė­čiau, kad mo­kyk­lo­je kiek­vie­nas at­ras­tų sau pa­tin­kan­čius bū­dus to­bu­lė­ti ir ge­rai jaus­tis“ iš­sa­kė Kel­mės „Au­ku­ro“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nė Vil­tė Na­cai­tė.

Ka­ro­li­na Raz­mi­nai­tė iš Lio­lių pa­grin­di­nės mo­kyk­los Mai­ro­nių sky­riaus kė­lė min­tį, jog bend­raam­žiai tu­rė­tų dau­giau bend­rau­ti tar­pu­sa­vy­je. Drau­ge kur­ti, pa­žin­ti, links­min­tis, spor­tuo­ti, bū­ti gry­na­me ore. Da­bar dau­ge­lis mo­ki­nių įni­kę į kom­piu­te­rius, at­si­ri­bo­ję nuo rea­ly­bės, kar­tais net pra­ra­dę lai­ko nuo­vo­ką. Prik­lau­so­my­bė nuo kom­piu­te­rio nai­ki­na bend­ra­vi­mo įpro­čius. To­kie vai­kai bū­na pa­sy­vūs, ne­sa­va­ran­kiš­ki, ne­bend­ruo­me­niš­ki. Blo­giau­sia, jog be­sai­kiam bu­vi­mui prie kom­piu­te­rio ty­liai pri­ta­ria ir mo­ki­nių tė­vai, nes vai­kas tuo me­tu ne­len­da jiems į akis, ne­truk­do.

Mo­ki­niai no­ri ir drau­giš­kes­nio bend­ra­vi­mo su tė­vais. No­ri, kad tė­vai su­pras­tų jų pro­ble­mas, dau­giau lai­ko pra­leis­tų kar­tu. Kai ku­rie pra­ne­šė­jai kė­lė tė­vų sky­ry­bų pro­ble­mą, pa­vyz­džiais iliust­ra­vo, kaip dėl šių prie­žas­čių nu­ken­čia vai­kai.

Kaip pri­tap­ti?

Mo­ki­nių pra­ne­ši­muo­se gvil­den­ta pri­ta­pi­mo kla­sės, mo­kyk­los ar ki­ta­me ko­lek­ty­ve te­ma. Ie­va Ja­siū­nai­tė iš „Au­ku­ro“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los pa­ta­rė, jog no­rint pri­tap­ti ne­bū­ti­na mei­li­kau­ti ir pa­tai­kau­ti kla­sės drau­gams. Rei­kia bū­ti sa­vi­mi, ro­dy­ti po­zi­ty­vų po­žiū­rį į bend­raam­žius, ki­tų ne­kri­ti­kuo­ti ir neap­kal­bė­ti.

Šau­kė­nų V. Pūt­vio-Put­vins­kio gim­na­zi­jos mo­ki­niai Gab­rie­lė Či­bi­rai­tė ir Dei­vi­das Pet­rui­tis at­li­ko sa­vo­tiš­ką eks­pe­ri­men­tą. Kiek­vie­nas kla­sės drau­gas kas­dien tu­rė­jo pa­da­ry­ti po pen­kis ge­rus dar­bus sa­vo bend­raam­žiams. Per sa­vai­tę žy­miai pa­ge­rė­jo kla­sės mik­rok­li­ma­tas, pa­dau­gė­jo lai­mės jaus­mo, su­ma­žė­jo pyk­čio ir su­maiš­ties, pa­dau­gė­jo pa­gal­bos vie­nas ki­tam.

Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos mo­ki­nė Ma­ja Aba­da kė­lė iš emig­ra­ci­jos grį­žu­sių vai­kų ir paaug­lių pri­ta­pi­mo pro­ble­mą. Ma­ja gi­mė Iz­rae­ly­je. Kai grį­žo į ma­mos gim­ti­nę Kel­mės ra­jo­ne, pa­ty­rė kai ku­rių sun­ku­mų.

„Mū­sų gim­na­zi­jo­je yra mo­ki­nių grį­žu­sių iš Is­pa­ni­jos, Ai­ri­jos. Dėl pro­gra­mų skir­tu­mo jie daž­niau­siai pa­ten­ka į že­mes­nes kla­ses, yra vy­res­ni už sa­vo bend­rak­la­sius. Yra ki­to­kie ne­gu vi­są lai­ką Lie­tu­vo­je gy­ve­nę vai­kai. No­rė­čiau, kad bend­raam­žiai ne­si­ty­čio­tų iš jų už­sie­nie­tiš­kų pa­var­džių, ak­cen­to, o pa­dė­tų pri­tap­ti, nes iš tik­rų­jų šie mo­ki­niai yra ga­būs, daž­nas mo­ka po pen­kias kal­bas, tik rei­kia adap­tuo­tis, įpras­ti prie ki­tų tra­di­ci­jų ir ki­tų pro­gra­mų“, – sa­kė Ma­ja.

Mer­gai­tė pa­brė­žė, jog mo­kyk­lo­se dau­giau ge­ra­no­riš­kų vai­kų, ypač ge­ra­no­riš­ki mo­ky­to­jai. Ta­čiau yra ir to­kių, ku­rie at­vi­rai ro­do ne­to­le­ran­ci­ją. „Nors iš pra­džių man bu­vo sun­ku, da­bar jau­čiuo­si lai­min­ga gy­ven­da­ma Lie­tu­vo­je“, – džiau­gė­si M. Aba­da.

Pa­si­ti­kė­ti sa­vi­mi

Už­ven­čio Šat­ri­jos Ra­ga­nos gim­na­zi­jos mo­ki­nė Jus­ti­na Ma­ci­jaus­kai­tė tvir­ti­no, jog dau­ge­liui mo­ki­nių trūks­ta pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Ji šį komp­lek­są nu­ga­lė­jo da­ly­vau­da­ma įvai­riuo­se kon­kur­suo­se, ku­rie ne tik įkvė­pė pa­si­ti­kė­ji­mo, bet ir la­vi­no at­min­tį, pa­dė­jo nu­ga­lė­ti jau­du­lį, iš­mo­kė lai­mė­ti ir gar­bin­gai pra­lai­mė­ti.

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai ak­cen­ta­vo, jog pa­si­ti­kė­ji­mo įkve­pia ir da­ly­va­vi­mas pro­jek­tuo­se, edu­ka­ci­nė­se veik­lo­se. Čia mo­ki­niams pra­de­da rū­pė­ti ne tik siau­ros as­me­ni­nės pro­ble­mos, bet ir vi­sos žmo­ni­jos bend­ri klau­si­mai: van­dens tau­py­mas, at­sa­kin­gas var­to­ji­mas bei ki­ti.

Šau­kė­niš­kis Kip­ras Mer­ke­lis pa­ren­gė pra­ne­ši­mą apie atei­ties mo­kyk­lą. Atei­ties mo­kyk­lo­je ne­ga­li trūk­ti lė­šų tin­ka­mai vė­din­ti pa­tal­pas. Mais­to po­rci­jos tu­ri ati­tik­ti jų kai­ną. Dau­giau prie­mo­nių rei­kia ne­for­ma­liajam ug­dy­mui Apsk­ri­tai, atei­ties mo­kyk­lai rei­kia dau­giau pi­ni­gų.

Au­to­rės nuo­tr.

Kel­mės „Kra­žan­tės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­nė Lau­ra Krikš­ta­na­vi­čiū­tė sa­vo pra­ne­ši­me nag­ri­nė­jo te­mą: „Ap­ran­gos ko­das – mo­kyk­li­nė uni­for­ma“. Ji siū­lė, kad uni­for­mas kur­tų pa­tys mo­ki­niai.

Ty­tu­vė­nų gim­na­zi­jos mo­ki­nė Ma­ja Aba­da ra­gi­no pa­dė­ti pri­tap­ti iš emig­ra­ci­jos grį­žu­siems vai­kams.

Mo­ki­nių kon­fe­ren­ci­jos, ku­rias ren­gia pa­tys mo­ki­niai, pa­de­da­mi Sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to sky­riaus bei Pe­da­go­gi­nės psi­cho­lo­gi­nės tar­ny­bos spe­cia­lis­tų, vi­suo­met su­lau­kia di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo.