Studentai iš trijų šalių stebėjo drugius

Studentai iš trijų šalių stebėjo drugius

Studentai iš trijų šalių stebėjo drugius

Dalius Dapkus

Birželio 5–11 dienomis Lietuvos edukologijos universiteto Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (LEU), Daugpilio universiteto ir Vroclavo gyvybės mokslų universiteto 18 biologijos bakalauro studijų studentų Kurtuvėnų regioniniame parke stebėjo drugius.

Kodėl stebėjimams pasirinkti drugiai? Tai vieni iš puošnesnių ir įdomesnių gyvūnų, kurių Lietuvoje yra per 2500 rūšių.

Kadangi dauguma drugių rūšių aktyvūs būna tik nakties metu, todėl juos pamatyti yra gana sunku, atpažinti rūšis irgi nėra lengva. Kurtuvėnų regioninis parkas pasižymi buveinių įvairove, o vabzdžių tyrimų, pasak parko ekologo Vidmanto Lopetos, yra gana nedaug.

LEU profesorius Jonas Rimantas Stonis, tyrinėjantis pačius mažiausius Lietuvoje ir visame pasaulyje drugius – mažuosius gaubtagalvius – su susidomėjimu atvyko į parką, kadangi šios šeimos drugių Šiaulių rajone dar apskritai niekas nėra aptikęs. O pamatyti vos dviejų ar trijų milimetrų dydžio drugelį išties nebuvo lengva.

Studentai, vadovaujami profesoriaus, ieškojo šių drugių vikšrų pėdsakų – jie gyvena įvairių augalų lapų viduje, grauždami tik žaliuosius audinius, palikdami ploną epidermį. Lapuose matomos įvairios formos dėmės, kurios vadinamos minomis. Skirtingos gaubtagalvių rūšys minuoja skirtingas augalų rūšis, todėl pagal tai ir galima nustatyti drugelio rūšį.

Po dviejų dienų intensyvaus darbo, apžiūrinėdami šimtus sumedėjusių, žolinių augalų lapų Pašvinio ežero apylinkėse, džiaugėsi pirmą kartą regione aptikę 5 gaubtagalvių rūšis!

Studentai, vadovaujami LEU docento dr. Daliaus Dapkaus, aplankė Valatkių, Vainagių kaimų apylinkes ir stebėjo dieninius drugius. Šalia Vainagių ežero stebėti pelkiniai gelsviai – šių drugių galima aptikti tik aukštapelkėse.

Valatkių apylinkių drėgnose pievose pavyko stebėti ir retų, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų drugių rūšių: tamsiąją šaškytę ir didįjį auksinuką. Pastaroji rūšis yra saugoma visoje Europos Sąjungoje kaip nykstanti, atvirų drėgnų buveinių indikatorė.

„Erasmus“ programoje dalyvaujantys studentai susipažino su įvairiomis drugių tyrimų ir stebėjimų metodikomis: atliko vizualinius stebėjimus, išbandė „šienavimo“ entomologiniu tinkliuku metodą, ieškojo drugių vikšrų ir jų pažeistų augalų.

Visus intrigavo naktinių drugių viliojimas šviesa, nes atlikti stebėjimus visą naktį šalia žiburio, Valatkių miške, kažin ar dar kam yra tekę. O šiltomis vasaros naktimis skraido daugybė drugių rūšių: gražuoliai įvairiaspalviai sfinksai, pūkuotos meškutės, gležnais spraneliais sprindžiai, lenktasparniai, vikrūs pelėdgalviai, didelė įvairovė mikrodrugių, kuriuos galima pažinti tik analizuojant požymius mikroskopu.

Studentai buvo susidomėję sfinksais – kai kurie net nemanė, kad tokie stambūs ir gražūs drugiai gyvena mūsų krašte. Suvilioti žiburio skleidžiamos šviesos, atskrido pušinis, pievinis, mažasis ir akiuotasis sfinksai.

Stebėjimai varginantys, bet įspūdžių palieka daug. Stovyklavietėje šalia Pašvinio ežero pastatytoje pavėsinėje dienos metu įskrido į kolibrį panašus ilgaliežuvis sfinksas – drugys migrantas, atskrendantis į Lietuvą net iš Viduržemio jūros regiono.

Nakties metu stebėta per 100 drugių rūšių, dieną – apie 30 skirtingų rūšių. Duomenys papildys Kurtuvėnų regioninio parko gyvūnų sąrašus.

Asmeninės nuotr.

DRUGYS: Lipikinis sfinksas.

MINA: Mažojo gaubtagalvio mina (drugio vikšro palikti pėdsakai) augalo lape.

DARBAS: Drugių identifikacija lauko laboratorijoje

DALYVĖ: Viena iš programos dalyvių.