Skautai prisiminė ištakas

Skautai prisiminė ištakas

Žemaitijos skautų organizacija ir Lietuvos skautijos nariai paminėjo organizacijos įkūrėjo Roberto Baden-Povelio gimtadienį. Gimtadienio proga viso pasaulio skautai eina pasitikti saulės. Istorikas ir skautas Giedrius Globys pasakoja, kad į Šiaulius skautybė atėjo du kartus ir yra „pripėdavusi“ kaip reikiant.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

alvydas@skrastas.lt

Neužrašytas priesakas

P. Višinskio bibliotekos bendrojoje skaitykloje veikė skautų įkūrėjo Roberto Baden-Povelio gimtadieniui skirta skautiškų leidinių paroda „Aukim skautiška dvasia“.

„Vasario 22 dieną visame pasaulyje skautai keliasi anksčiau ir eina pasitikti saulės, taip švęsdami savo įkūrėjo Roberto Baden-Povelio gimtadienį“, – sakė istorikas ir skautas Giedrius Globys.

G. Globys yra Šiaulių universiteto (ŠU) gimnazijos istorijos mokytojas, ŠU dėstytojas, filisteris, skautas, vytis.

Jis pasakojo, kad generolas R. Baden-Povelis buvo pastabus ir išradingas. Panaudojęs karininko patirtį, žinodamas apie Ernesto Setono Tompsono „Miškų indėnų“ ir Vokietijoje veikusių „Wandevogel“ ("Keliaujančių paukščių") idėjas, sukūrė savitą auklėjimo metodą. Skautas ir reiškia – žvalgas.

Šis auklėjimo metodas apjungė gyvenimą gamtoje, prižiūrint vyresniam vadovui, atributiką, užrašytas žaismingas taisykles.

R. Baden-Povelis parašė dešimt skauto priesakų, kurie skatina žmogų būti uoliu, darbščiu ir pareigingu. Tačiau taip pat yra ir nerašytas priesakas – skautas nėra kvailas. Jį yra paminėjęs skautybės įkūrėjas.

Skautybė „pripėdavo“ ir Šiauliuose

G. Globys teigia, kad skautams buvo įprasta burtis pagal tautybę. Lietuvių skautų įkūrėju laikomas Petras Jurgėla – Lietuvos kariuomenės karininkas. Jis Voroneže ir Vilniuje subūrė pirmąsias skiltis ir draugoves. Parašė pirmąją skautišką knygą. Pasaulio skautų judėjimo pradžia laikomi 1907 metai. O lietuvių skautijos pradžia – 1918 lapkričio 1 diena.

„Skautybė į Šiaulius atėjo du kartus ir yra „pripėdavusi“ kaip reikiant. 1920 metais trumpakelniai ir lazdomis nešini po Šiaulius ir apylinkes jau bėgiojo vyriausia Lietuvos skautė, Šiaulių garbės pilietė Gražbylė Venslauskaitė bei būsimasis Vyriausiasis skautininkas, Mykolas Kalmantas, vadovavęs 1924 metais įkurtam Šiaulių skautų tuntui. Pirmasis skautiškas žurnalas – „Skautų aidas“ – taip pat pradėtas leisti Šiauliuose, kažkuriame Venslauskių namų rūsio kambarėlyje“, – pasakojo istorikas.

Skautybė Šiauliuose antrą kartą atgimė kartu su Sąjūdžio veikla, Lietuvos valstybės atkūrimo metais.

„Kaune, paskutinėse mokyklos klasėse, mus subūrė dar prieškariu skautavęs vadovas Feliksas Šakalys. Čia ir buvo skautybės atgimimas ne tik man, bet ir visai Lietuvai“, – prisimena G. Globys.

Skautybė dabar

Skautų istorija rašoma ir dabar. Kiekvienas skautas žino, kad skautybė neatsiejam nuo gamtos ir stovyklų. Šiais metais liepos 6-14 dienomis Telšiuose, prie Masčio ežero, vyks jubiliejinė stovykla „Gėrio pėdomis“. Jau dabar yra tūkstantis užsiregistravusių skautų iš skautiškų organizacijų ir užsienio.

„Skautams ši stovykla – tarsi sportininkams olimpiada. Ji vyksta kas penkerius metus ir yra pasaulinių stovyklų „Jamboree“ atitikmuo. Prieš dvejus metus tokioje stovykloje Švedijoje dalyvavo 40 000 skautų. Į mūsų stovyklas susirenka per pusantro tūkstančio“, – skaičiavo istorikas.

Šiauliečiai skautai nuo rudens turi namus – būklą, tačiau nepamiršta ir žygių. Šią žiemą vyko daugiau negu dvidešimties kilometrų Pusiaužiemio žygis į Lietuvos skautijos organizuotą skautišką žiemos olimpiadą Gruzdžiuose, Šiaulių rajone.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

AUKLĖJIMAS: Skautas ir istorikas Giedrius Globys sako, kad skautybė yra puiki vaikų auklėjimo priemonė, turinti jau šimtametes tradicijas.

PARODA: Šiaulių skautai džiaugėsi skautiškos literatūros lobynų paroda apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje.