Naujausios
Nakties poezija – naktiniuose Šiauliuose
Šiaulių Didždvario gimnazijos abiturientai ir jų lietuvių kalbos mokytoja Asta Gagilienė išsiruošė į naktinį miestą pajusti Vytauto Mačernio nakties poezijos žavesio.
Pamokoje aptarę, kokią naktį vaizduoja savo tėvynėje likęs žemininkas, jie pabandė pajusti, kas galėjo poetą įkvėpti tokioms eilėms „Ruduo. Jau ilgesio gėlė/ Auksiniais lapų tonais žydi,/ Kaip paskutinis vasaros sudie/ Prieš atsisveikinimą didį.
Abiturientai nuo gimnazijos bulvaru, gėrėdamiesi vakariniu rudeniniu miestu, nuėjo Talkšos ežero link. Buvo įdomu stebint pilnatį, atsispindinčią vandenyje, pakalbėti apie nakties svarbą. Gimnazistai pasidalijo savo įdomiausiomis akimirkomis, bandė pajusti visą nakties didybę. Po to draugiškai kalbėdamiesi aplankė „Auksinį berniuką“, kur pasigrožėjo naktiniu dangumi, prisiminė poeto keliamus egzistencinius klausimus „Mes nežinome kam, bet gyventi,/ Kurt ir juoktis pasauly – puiku..., „Einu, bet nežinau, į kur nueisiu...
Padiskutavę apie nakties svarbą poetams, patraukė parko link. Pasidžiaugę nakties grožiu susėdo kavinukėje, kur skaitė V. Mačernio eiles. Ugnė Bulavaitė padainavo savo kūrybos dainą, mokiniai kalbėjo apie rašytoją, diskutavo, išsakė savo mintis. Netradicinę pamoką mokytoja baigė V. Mačernio žodžiais: „Mes patys esam šviesa, mes patys esam saulė... Kiekvienas nešam saulę lyg žibintą.“
Asta Gagilienė,
lietuvių kalbos mokytoja
Mokyklos nuotr.
POJŪČIAI: Pamoka tamsoje tarp rudens lapų ir pilnaties – taip gimnazistai galėjo pajusti V. Mačernio poeziją.