Kom­piu­te­rį ga­li­ma val­dy­ti žvilgsniu ir mintimis

Kom­piu­te­rį ga­li­ma val­dy­ti žvilgsniu ir mintimis

Kompiuterį galima valdyti žvilgsniu ir mintimis

Rugsėjo 28 dieną visoje Lietuvoje vyks renginys „Tyrėjų naktis“. Šiaulių universitetas pristatys kompiuterio valdymą žvilgsniu ir mintimis grįžtamosios jėgos prietaisais. Alternatyviais kompiuterio valdymo būdais domisi ŠU Technologijos fakulteto Elektronikos katedros vedėjas profesorius ir mokslų daktaras Gintautas Daunys.

– Kas yra alternatyvūs kompiuteriai?

Tai visi būdai, kurių negalime pavadinti tradiciniais. Pastariesiems priskiriamas teksto ar skaičių įvedimas klaviatūra ir grafinės informacijos įvedimas pele. Tikrai alternatyvūs būdai yra kompiuterio valdymas balsu, akimis, veido išraiška, mintimis ir kiti retai naudojami būdai.

– Ar įmanoma, kad ateityje kompiuterį galėsime valdyti vien akimis ir mintimis?

Galima jau dabar. Tą galės išbandyti apsilankę Šiaulių universiteto Technologijos fakultete per „Tyrėjų nakties“ renginį. Tačiau vargu, ar kas norės taip valdyti kompiuterį kasdien. Pagrindinis stimulas kurti tokius valdymo būdus yra susijęs su noru padėti neįgaliesiems.

Akių raumenys yra galvoje, akių obuoliai yra nedidelio svorio, todėl akys dažniausiai yra valdomos ir sunkios negalios atveju.

Pirmoji kompiuterio valdymo žvilgsniu sistema „Erica“ buvo sukurta Virdžinijos universitete 1986 metais. Per tą laiką atsirado kelios dešimtys valdymo žvilgsniu sistemų. Yra žinoma ir nemažai komercinių sistemų. Kopenhagos informacinių technologijų universiteto tyrėjai sukūrė sistemą su internetine kamera, programinę įrangą galima nemokamai atsisiųsti iš jų tinklalapio. Darbo sparta su brangiomis komercinėmis sistemomis yra didesnė.

– Kada kompiuterio ir kitų prietaisų valdymas akimis ir mintimis jau taps kasdienybe? Kas šioje srityje nuveikta Lietuvoje ir pasaulyje? 

Jau žinomi atvejai, kai neįgalieji, negalintys judinti rankų, žvilgsniu parašė knygų. Pačiam teko stebėti, kaip neįgalusis žvilgsniu darė pranešimą, tokiu būdu perjunginėdamas skaidres ir paleisdamas ar stabdydamas kalbos sintezavimą.

Šiaulių universiteto grupė konstravo valdymo žvilgsniu techninę įrangą, kūrė programinę įrangą, tyrė tokio valdymo efektyvumą. Neseniai Lietuvoje panašius tyrimus pradėjo Kauno technologijos universiteto mokslininkas Vidas Raudonis.

Valdymas mintimis, naudojant pigią techninę įrangą, yra mažiau efektyvus negu žvilgsniu. Tačiau didelių kompanijų skiriamos lėšos gali padėtį pakeisti. Sukurtos naujos smegenų signalų skaitymo ir analizės technologijos gali atskleisti dar neišnaudotas galimybes.

– Šiaulių universitete atliekami žmogaus bei kompiuterio sąveikos tyrimai. Kaip tai vyksta? 

Tyrimai vykdomi Technologijos fakultete. Akių judesių registravimu ir panaudojimu jau domimasi apie 40 metų. Šiaulių universitete tyrimus vykdžiau kartu su keturiais doktorantais. Nerijus Ramanauskas tobulino judesių įvedimą akių žvilgsniu, panaudojant vaizdų apdorojimo metodą. Donatas Dervinis stengėsi atpažinti dirbančiojo su kompiuteriu veido išraišką. Paulius Serafinavičius kūrė erdvinių rankų gestų registravimo sistemą. Dainius Balbonas domėjosi informacijos įvedimu balsu. Išvardinti tyrimai iki gaslo nenusako mūsų tyrimų apimties.

Universitetas įsigijo aparatūrą, skirtą valdyti kompiuterį mintimis. Buvo tirta, kaip aklieji galėtų sąveikauti su grafine informacija, panaudodami planšetę ar grįžtamosios jėgos prietaisą. Eksperimentiškai tyrėme teksto įvedimą pele, tačiau panaudojant naują raidžių išrinkimo būdą (Kembridžo universitete sukurtą programą „Dasher").

Pasaulyje šios srities tyrimams skiriamos didelės lėšos, todėl mūsų grupei išsiskirti tarptautiniu mastu neįmanoma.

Gabija Lunevičiūtė, „Tyrėjų nakties“ komunikacijos vadovė

Organizatorių nuotr.

TYRĖJAI: Šiaulių universiteto Technologijos fakulteto Elektronikos katedros vedėjas profesorius ir mokslų daktaras Gintautas Daunys su studentais atliko daugybę tyrimų, ieškodamas geriausių būdų, kaip priversti techniką išmokti reaguoti į žmogaus mintis.