Naujausios
„Idealių sistemų nebūna“
Su naująja valdžia vėl permainomis padvelkė ir aukštojo mokslo sistemoje. Kalbama apie studentų krepšelių panaikinimą bei kitus pokyčius, kurių nenumatė kelerius metus vykstanti reforma.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos naujuoju prezidentu prieš pat 2013-ųjų pradžią tapęs Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Petras Baršauskas sako, kad nedera skubėti priiminėti kardinalių sprendimų.
– Vis garsesnės kalbos apie užmojį panaikinti studentų krepšelių sistemą. Buvote tarp tų, kurie sakė: krepšeliai – gerai, tad ar ginsite šią savo poziciją, ar „be kovos“ paklusite valdžios sprendimams?
– Iš principo, krepšelių sistema ir yra valstybinis užsakymas, kartu turintis papildomą labai stiprų privalumą – rinkos elementą. Jis davė daug postūmių: padidėjo konkurencija tarp universitetų dėl kokybės, studentai nuolat motyvuojami gerai mokytis (dėl galimybės „iškristi“ iš finansuojamos vietos). Kalbėti reikėtų ne apie šios sistemos naikinimą, o tobulinimą. Idealių sistemų nebūna.
Problemų kyla todėl, jog krepšelių kvotos teikiamos pagal kryptis, kuriose ne visos specialybės vienodai paklausios ir dalies jų finansavimas nepasiekia. Tai išspręsti padėtų apgalvotas krypčių skaičiaus padidinimas, kad tarpusavyje konkuruotų siauresnės specialybių grupės. Apie tai ne kartą diskutuota ir, mano žiniomis, ministerijoje jau sukurta darbo grupė šios problemos sprendimui.
– Krepšelius galimai keis dotacijos, tai lyg neturėtų labai keistis esmė, nuo kurios priklauso ir aukštųjų mokyklų konkurencingumas, jų gerovė (daugiau studentų priėmei – daugiau dotacijų gavai). Tik kaip tokiu atveju bus, tarkim, su valstybės užsakymu?
– Grynojo valstybinio užsakymo modelio pavyzdžių egzistuoja – tokį, pavyzdžiui, Estija įvedė nuo šių metų pradžios. Tačiau tai jie padarė tik po ilgo ir rimto pasirengimo, tyrimų, tendencijų analizės, aiškaus ir skaidraus kriterijų apsibrėžimo.
Kyla natūralus klausimas – ar Lietuva tam pasiruošusi ir ar turime pilietinę terpę nepriklausomiems tyrimams? Visgi, manau, atsakymas – dar ne. Tad reikėtų vengti tokių sprendimų, kurie būtų priimami vadovaujantis asmeniniais interesais ar subjektyvia nuomone.
– Sakoma, jog po kelerių metų Lietuvoje liks vos kelios, bet stiprios aukštosios mokyklos. Iš kur galima sužinoti tikslų skaičių, kiek iš tikrųjų jų reikia mūsų valstybei?
– Tokio pobūdžio tikslai ir skaičiai turėtų būti apibrėžti aukštojo mokslo strategijoje su labai aiškiais kriterijais ir stipria aukštojo mokslo valdymo sistema.
Kalbėjosi Eltos korespondentė Birutė Mačienė
TĘSTINUMAS: „Nors ir nėra sistemų be trūkumų, bet vieną kartą pasirinkus norėtųsi tęstinumo, t. y. profesionalaus tobulinimo. Bet kokios aukštojo moksloreformos turėtų nepriklausyti nuo politinių pokyčių ir ambicijų vaikymosi“, – teigia Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Petras Baršauskas.
Eltos nuotr. barsauskas