Naujausios
„Į mokyklą eina ne tik mokinio galva“
Alternatyviu ugdymu besidominčių mamų iniciatyva Šiauliuose, knygyne-kavinėje „Sielai“ surengta paskaita apie Valdorfo pedagogiką. Iš dalies valstybės remiamos Valdorfo mokyklos ir darželiai jau veikia Vilniuje, Kaune, Anykščiuose, Šilutėje, Mažeikiuose. Vienas iš pagrindinių šio ugdymo principų – pasitikėjimas prigimtiniu vaiko gebėjimu ir siekiu pažinti bei mokytis.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Išauga iš darželių
Paskaitą apie Valdorfo pedagogiką skaitė ilgametė Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytoja Daiva Bočiulytė, kuri šiuo metu augina du mažus sūnelius.
Jos žodžiais, Valdorfo mokyklos dažniausiai išauga iš darželių. Mamos, norinčios kitokio ugdymo savo vaikams, susiburia į darželį, o vėliau darželio auklėtojos tampa mokytojomis.
Valdorfo pedagogiką 1919 metais Vokietijoje sukūrė filosofas ir pedagogas Rudolfas Štaineris. Jis teigė, kad pasitelkus švietimą galima reformuoti visą visuomenę.
R. Štaineris iškėlė mintį, kad žmogus turi aukštesnįjį, ne tik fizinį pradą, ir ugdant vaiką svarbu atsižvelgti būtent į tai.
Šiuo metu visame pasaulyje yra apie 1000 Valdorfo mokyklų. Skandinavijoje, Olandijoje Valdorfo mokyklos yra visiškai finansuojamos valstybės, Vokietijoje ir kitose šalyse – iš dalies finansuojamos, dar kitur – privačios.
Lietuvoje, viešnios teigimu, Valdorfo mokykla iš dalies finansuojama valstybės, remiama tėvų ir mokytojų.
Mokymas, atsižvelgiant į vaiko amžiaus tarpsnį
„Valdorfo mokykloje mokymas remiasi septynmečio amžiaus tarpsniais, nes žmogus vystosi ne tolygiai, o periodais. Vaikas kas septyneri metai baigia vieną raidos etapą ir įžengia į kitą“, – sakė D. Bočiulytė.
Valdorfo pedagogikai, jos žodžiais, svarbūs šie vystymosi dėsningumai, kad žinios vaikams būtų perteikiamos laiku ir tinkamai.
Ikimokyklinis amžiaus tarpsnis apibūdinamas teze: „Pasaulis yra geras“. Šiuo metu vaikas turi patirti kuo daugiau šilumos. Per pirmuosius septynerius metus vaikas turi susikurti esminį saugų apvalkalą.
„Vaikystė yra nuostabus metas, vertybė, todėl mokymo priemonės ir turinys turi atitikti vaiko poreikį būti vaiku“, – sakė lektorė. Vaikas auga, bręsta ir pamažu jam atveriamas vis abstraktesnis ir sudėtingesnis pasaulis.
Antrame tarpsnyje nuo 7 iki 14 metų Valdorfo mokyklos pedagogai vadovaujasi teze: „Pasaulis yra gražus“. Vaiko intelektas dar nesubrendęs mąstyti logiškomis kategorijomis, todėl su pasauliu kuo gyvesnis ryšys užmezgamas ne per intelektą, bet per jausmus – simpatiją, nuostabą, susižavėjimą.
Mokomoji medžiaga šio amžiaus vaikams pateikiama vaizdingai – su išgyvenimais, pasakojimais. Net matematikos veiksmai pirmokui ir antrokui yra pateikiami sekant pasakas.
„Jeigu vaikas iki 14 metų nepamils kurio nors dalyko, tai ir vėliau liks jam abejingas“, – pabrėžė lektorė. Todėl iki 7-os klasės vaikas turėtų pamėgti mokomuosius dalykus, mokydamasis išgyventi kuo pozityvesnius jausmus, nes būtent tai lemia tikrąją motyvaciją mokytis. Ne kontrolė. „Plika kontrolė padeda išdresiruoti vaiką, bet džiugiausias dalykas mokytojui ir tėvams, kai vaikas iš tikrųjų nori mokytis“, – sakė D. Bočiulytė.
Valdorfo pedagogikos trečiojo septynmečio pagrindą sudaro nuostata „Pasaulis yra teisingas“. Šios mokyklos bendruomenė mano, kad trečiosios pakopos mokiniai yra subrendę ne tik intelektualiam, loginiam ir abstrakčiam mąstymui, bet jie jau gali tapti atsakingais pasaulio piliečiais. „Gilindamiesi į paprastą reiškinį per fizikos ar biologijos pamokas, mokiniai suvokia klimato kaitą, visuotiną atšilimą, trečiojo pasaulio skurdą, karus. Mokiniai gali būti užjaučiantys, atsakingi piliečiai“, – teigė lektorė.
Vyresniems – projektai ir praktikos
Vyresnioji pakopa Valdorfo mokykloje pasižymi projektų ir įvairių tyrinėjimų, analizės, išvykų gausa. Kasmet vyksta moksleivių geodezinio žemės matavimo praktika (Lietuvoje ar užsienio šalyse kalnuose), žemės ūkio praktika. Pastarosios metu moksleivius priima ūkininkų šeimos, jie privalo išmokti dirbti ūkiškus darbus.
Per meno praktikas keliaujama į didžiuosius pasaulio meno muziejus, per profesinę praktiką mokiniai turi susirasti pageidaujamą darbo vietą ir ten dirba kiek ilgesnį laiką. Per socialinę praktiką mokiniai dirba Valdorfo darželiuose, „Carito“ organizacijoje, neįgaliųjų centre.
Mokiniai sugeba savarankiškai surinkti medžiagą, įgyvendinti idėją – pavyzdžiui, vienas vaikinas sukonstravo robotą.
Visuminis, holistinis ugdymas
R. Štaineris atskleidė, kad žmogus vystosi kaip sistema – bręsta ne tik kūnas, bet ir siela.
„Į mokyklą eina ne tik vaiko galva – joje turi mokytis visas žmogus. Blogai, kai mokinys pasodinamas ir jam į galvą vien tik kišamos taisyklės. Paskaitykite antros klasės vadovėlyje gramatikos apibrėžimus – jie tokie negyvi, nieko nesakantys. Net man, suaugusiam žmogui, juos sunku suprasti. Kam vaikui reikia tokių abstrakčių žinių, kurios ir lieka abstrakčios?“, – klausė lektorė.
„Įrodyta, kad per smulkiąją ir stambiąją motoriką vystosi ir intelektas. Pas mus mokiniai mezga: pirmokai virbalais, antrokai neria vąšeliu, vėliau audžia, drožinėja“, – šypsojosi D. Bočiulytė.
Štai aštuntokai per dramos pamokas stato Šekspyro pjeses. Mokiniai patys siuva kostiumus per darbų pamokas, studijuoja literatūrą. Praktinis ugdymas, amatai taip pat užima didelę lavinimo dalį.
„Vienas iš pagrindinių ugdymo principų – pasitikėjimas prigimtiniu vaiko gebėjimu ir siekiu pažinti bei mokytis. Vaikai iš prigimties yra smalsūs ir aktyvūs, trokšta pažinti pasaulį ir nori mokytis, todėl siekiama mokykloje sukurti tokią aplinką, kuri žadintų vaiko aktyvumą, padėtų skleistis jame slypintiems gebėjimams“, – pabrėžė viešnia.
Vaikui augant keičiasi darbo metodai ir būdai, darbo organizavimas klasėje, mokomosios medžiagos parinkimas ir pateikimas. Tinkamu laiku pamokose pateikta medžiaga atliepia vidinius augančio žmogaus procesus ir vaikai ne tik geriau išmoksta medžiagą, bet ir lengviau išgyvena amžiaus tarpsnių krizes.
Vaikai ugdomi atsižvelgiant į individualią jų raidą, asmenines savybes, siekiama kiekvienam vaikui sudaryti sąlygas augti ir mokytis pagal jo galimybes ir ritmą. Mokiniai nevertinami pažymiais, nelyginami vieni su kitais, nes svarbu individuali vaiko pažanga.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LEKTORĖ: Paskaitą apie Valdorfo pedagogiką šiaulietėms mamoms ir pedagogėms skaitė ilgametė Vilniaus Valdorfo mokyklos mokytoja Daiva Bočiulytė, kuri šiuo metu augina du mažus sūnelius.