Naujausios
Gimnazistė savo noru liko antriems metams
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos ketvirtokė Kotryna Valečkaitė, dalyvaudama tarptautinėje mokinių mainų programoje YFU (Youth For Understanding), praėjusį pavasarį vidurinę mokyklą baigė Belgijoje. Šį rudenį Kotryna grįžo namo ir dar kartą savanoriškai kartoja 12-os klasės kursą.
– Kotryna, kokie buvo pirmieji įspūdžiai Belgijoje?
– Išvykau 2011 metų rugpjūčio mėnesį. Belgų šeimoje apsigyvenome kartu su mergina iš Estijos, ji taip pat atvyko mokytis. Mus įkurdino trečiame namo aukšte, galima sakyti, palėpėje. Namų sąlygos tikrai buvo geros, o miestelis kuriame gyvenome, nedidelis.
– Kaip sutarėte su naująja šeima?
– Šeimos tėtis buvo aklas, aš jį matydavau 3 kartus per dieną, kai eidavome valgyti. Mama daug dirbo ir darbo reikalais nemažai keliavo, todėl ir ją retai sutikdavome. Aš nebuvau labai laiminga toje šeimoje, tačiau turėjau nuostabią draugę, kuri užpildė tuštumą.
Mes buvome visiškos priešingybės. Ji atrodė kaip moksliukė, nors labai mėgdavo vakarėlius. Būtent ji buvo tas žmogus, kuris vesdavo mane iš namų, bandė visaip išblaškyti. Ji buvo man tarsi tos šeimos sesė.
– Kokia buvo tavo pirmoji diena naujoje mokykloje?
– Išėjau iš namų šiek tiek anksčiau, įsėdau į traukinį, kuris, užuot vežęs penkiolika minučių, važiavo 45 minutes, nes stojo kiekvienoje stotelėje. Likus penkioms minutėms iki mano suplanuoto prisistatymo mokykloje, stovėjau didelėje traukinių stotyje ir nežinojau, kur eiti.
Priėjo vyriškis ir paklausė, ko ieškau. Jis parodė kelią į mokyklą ir patarė pasisaugoti, nes turėsiu eiti per raudonųjų žibintų kvartalą. Spėjau laiku, bet tos kelionės niekada nepamiršiu.
– Kokių problemų kilo svetimoje aplinkoje?
– Pagrindinė problema buvo kalba. Pirmą mėnesį labai stengiausi jos mokytis, įtemptai bandžiau suprasti, kas ką šneka. Buvo labai sunku persilaužti, bet pavyko, nes daug dirbau papildomai. Mokiausi menų mokykloje, kurioje vykdavo istorijos, matematikos ir kitos pamokos, tarp jų buvo integruotos ir meno pamokos. Mano mėgstamiausia pamoka buvo kino istorija.
Bendraklasiai šiltai mane priėmė, buvo gana supratingi, stengėsi prie manęs kalbėti angliškai, kad ir aš suprasčiau. Mokykloje dėstomos meno pamokos buvo labai įdomios.
Dėstytojai aukšto lygio ir savo paskaitas dėstė su užsidegimu. Labai džiaugiuosi, kad patobulėjau meno srityje.
– Ar teko patirti nuotykių? Kokia diena buvo įsimintiniausia?
– Hmm... Rugsėjo 4-oji. Su kambarioke išvykome į kitą miestą, už 100 kilometrų, į šokių festivalį. Jam pasibaigus, 23 valandą, jau buvome traukinių stotyje. Pasiklausėme, kuris traukinys mus turėtų vežti namų link, tačiau įsėdome ne į tą ir nuvažiavome visiškai į priešingą pusę – net 100 kilometrų! Tačiau labai nepasimetėme, išlipome ir dar kartą paklausėme, kaip mums grįžti namo.
Bet košmaras – vėl įlipome ne į tą traukinį ir nuvažiavome į kitą pusę dar 50 kilometrų. Visiškai svetimoje stotyje atsidūrėme apie 4 valandą nakties. Šeima buvo be galo susirūpinusi.
Nuo tos dienos buvome itin griežtai prižiūrimos, o ir pačios stengėmės atpirkti savo kaltę: kepėme pyragus, nevėluodavome grįžti...
– Kodėl grįžai dar kartą baigti 12-os klasės Lietuvoje?
– Grįžau dėl praktinių sumetimų. Mano egzaminų rezultatai nebuvo ypač geri, bet jų užteko, kad įstočiau į Belgijos universitetą. Žinojau, kad Lietuvoje savo gimtąja kalba galiu gauti nepalyginti geresnius egzaminų įvertinimus.
Yra dar keletas priežasčių. Labai pasiilgau savo šeimos, ypač mamos, artimųjų bei draugų paramos, to svetimoje šalyje man labai trūko.
– Ką planuoji?
– Dabar noriu gerai baigti gimnaziją ir keliauti studijuoti į užsienį. Mano manymu, studijos Lietuvoje yra nuobodžios, palyginti su užsienio mokymo programomis ir dėstytojais. Nuostabu pamatyti pasaulio, juo labiau kad nauda, kurią gauni, yra kur kas didesnė už rūpesčius ir vargus, kuriuos tenka patirti.
Kalbėjosi Kęstutis KURLYS, Juliaus Janonio gimnazijos žurnalistų klubo narys
„EMIGRANTAI": Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos abiturientė Kotryna Valečkaitė susitikime su gimnazijos mokiniais pasakojo apie mokslo metus, praleistus Belgijoje. Šalia – gimnazistas Laurynas Grušas. Jis pernai mokėsi Prancūzijoje. Abiturientai paaiškino, ko reikia, norint išvykti mokytis pagal mokinių mainų programą.
Robertos SAUDARGYTĖS nuotr.