Naujausios
Baltriškėse gimnazistus vienijo darbas ir malda
Kaip ir per kiekvienas rudens atostogas tikybos mokytoja Danutė Kratukienė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos mokinius pakvietė į trijų dienų stovyklą pas Tiberiados brolius į Baltriškes, Zarasų rajone.
Daugiau nei 25 gimnazistai bei keletas mokinių iš kitų miesto mokyklų važiavo pabūti kartu su vienuoliais, melstis penkis kartus per dieną, dirbti neįprastų darbų: mėžti mėšlo, obliuoti lentų, nešti malkų, grėbti lapų, atrinkinėti daržovių, šlifuoti kryželių, virvėmis užkelti spintą į antrą bažnyčios aukštą.
Darbas – svarbi buvimo Baltriškėse dalis. Dirbant galima nukreipti savo mintis nuo gyvenimiškų rūpesčių. Tai vėliau padeda šviežia galva pažvelgti į gyvenimą. Be to, gyvendamas be mobiliojo telefono ar kompiuterio, gali atsiriboti nuo tikrovės ir daugiau laiko praleisti gamtoje ar su draugais, žaisdamas jau galbūt pamirštus žaidimus.
Gyvenimas Baltriškėse grįstas savitarpio pagalbos dvasia. Kiekviena grupelė turėjo savo pareigas: paruošti maistą, plauti indus ar prižiūrėti tvarką. Kadangi mūsų buvo ne tiek ir daug, nuo kiekvieno žmogaus priklausydavo, ar visi gyvens švarioje aplinkoje ir valgys skanų maistą – ant ugnies keptus blynus su uogiene ar plovą iš didžiulio šeimyninio katilo. Galbūt todėl nekeista, jog daugeliui viena diena Baltriškėse atrodydavo lyg dvi „realiame gyvenime“.
Neretam mūsų malda gali pasirodyti kiek nuobodus ar banalus užsiėmimas, bet jai dėmesio buvo skiriama daugiausia. Rytinė malda – puikus įvadas į dieną, kai pasižadi kiekvieną veiksmą daryti su Dievu širdyje. Dienos malda padeda apmąstyti, ar tavo pirmoji dienos dalis buvo tikrai vertingai praleista, ar tu gyveni meilės dvasia su kiekvienu žmogumi. Vakaro maldos metu darsyk save atiduodi Dievo valiai, kad jis palaimintų tavo vakarą, o naktinių pamaldų metu meldi Dievo palaiminti tavo naktį ir apibendrini praėjusią dieną. Be to, kiekvieną dieną švęsdavome šv. Mišias, laiką, kai Dievą gali pajusti esant arčiausiai.
Antrą valandą dienos pasivaikščiodami lauke kalbėdavome rožinio maldą. Rytais buvo analizuojamas šv. Raštas, giedamos giesmės ar diskutuojama jaunimui aktualiomis temomis – apie meilę, tikėjimą, gyvenimo prasmę, klausomasi vienuolių liudijimų apie jų pašaukimus.
Mums, dvyliktokams, šiuo metu yra itin sunkus laikotarpis, kai turime nuspręsti dėl savo ateities. Galbūt ne kiekvienam lemta gyventi pašvęstąjį gyvenimą, tačiau iš vienuolės Astos (beje, ji – janonietė) pasakojimo supratau, kad turėtumėme savo ateitį patikėti Kristui ir nebijoti ieškoti laimės, keliauti ten, kur mus veda širdis, nes ji neklysta ir visada suranda tikrąjį kelią.
Viešnagę vainikavo per naktį besitęsusi adoracija, kai kiekvienas pasirinko po valandą praleisti prie švč. Sakramento. Kai kam tai buvo pirma tokia patirtis ir dauguma adoravusiųjų liko mieguisti, bet labai laimingi, net jei turėdavo keltis antrą valandą ryto ir keliauti iki bažnytėlės. Einant stebėti žvaigždes danguje, šerkšną ant medžių ir mėgautis nakties tyla, o bažnytėlėje patogiai įsitaisius pajusti širdies ramybę, kuri užplūsta kiekvieną kūno ląstelę.
Kai kurie į Baltriškes atvyko jau septintą kartą, tačiau supratau, kad kiekviena išvyka pas brolius atrodo lyg pirmoji, nes kiekvieną sykį čia galima atrasti kažką naujo.
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos IV g klasės mokinys Laurynas GRUŠAS
Gimnazijos nuotr.
VIEŠNAGĖ: Šiauliečiai gimnazistai tris dienas praleido pas Tiberiados brolius Baltriškėse, Zarasų rajone.