Moksleiviai Sietle domėjosi socialiniu verslu

Įtemp­ta pro­gra­ma

Į Siet­lą vy­ko pro­jek­to va­do­vė Lie­tu­vo­je Kris­ti­na Ur­bo­nie­nė, ko­man­dos "Et Ce­te­ra" na­riai: Go­da Kat­ku­tė iš Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos, Ro­ber­tas Kaz­ba­ras, Ed­ga­ras Sviš­čio­vas, Lau­ra Ka­li­naus­kai­tė ir mo­ky­to­ja Eve­li­na Ma­čiū­nie­nė iš Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­jos

Go­da Kat­ku­tė pa­sa­ko­ja, kad ke­lio­nės pro­gra­mo­je ne­bu­vo daug lais­vo lai­ko, nes jie Ame­ri­ko­je bu­vo tik sa­vai­tę, o veik­lų bu­vo nu­ma­ty­ta la­bai daug. Šiau­lie­čiai vy­ko drau­ge su to pa­ties kon­kur­so nu­ga­lė­to­jais Lat­vi­jo­je.

Vi­si at­vy­ku­sie­ji bu­vo pa­skirs­ty­ti į prii­man­čias šei­mas, ten gy­ve­no tris die­nas. Vė­liau da­ly­viai per­si­kė­lė į Va­šing­to­no uni­ver­si­te­to bend­ra­bu­čius. Moks­lei­vių ko­man­da ėjo į įvai­rias pa­skai­tas apie vers­lu­mą, sa­va­no­ria­vo, lan­kė­si so­cia­liai at­sa­kin­go­se įmo­nė­se, ap­lan­kė įžy­miau­sias Siet­lo vie­tas

Be­na­mių pro­ble­ma

G. Kat­ku­tė pa­sa­ko­ja, kad jiems te­ko daug gi­lin­tis į be­na­mių pro­ble­mą. "Tai la­bai svar­bi te­ma jiems, ypač Siet­le, ka­dan­gi Va­šing­to­no vals­ti­ja yra so­cia­liai at­sa­kin­ga, ten daug be­na­mių at­vyks­ta  iš vi­sos Ame­ri­kos. Ir ta pro­ble­ma tik­rai aiš­kiai ma­to­si, nes, kai ei­ni mies­te, ma­tai pa­la­pi­nių mies­te­lius, ku­riuos pa­si­da­ro be­na­miai, ma­tai juos mie­gan­čius ant ša­li­gat­vio", – sa­ko Go­da.

"Siet­le yra to­kios di­de­lės nuo­mos kai­nos, kad žmo­nės ne­be­ga­li iš­gy­ven­ti, nors dir­ba vi­su eta­tu, o mi­ni­mu­mas ten –15 do­le­rių per va­lan­dą. Ta pro­ble­ma ky­la, nes Siet­le įsi­kū­rusios to­kios pa­sau­li­nės kom­pa­ni­jos kaip "Mic­ro­soft", "Ama­zon", ten yra ne­ma­žai tur­tin­gų žmo­nių, ku­riems vis­kas ge­rai, bet di­džia­jai dau­gu­mai žmo­nių – ne­la­bai. To­dėl ar­ba jie ke­lia­si į mies­tus to­liau, kad va­žiuo­tų į dar­bą dvi va­lan­das ir iš­gy­ven­tų, ar­ba jie tam­pa vos ne be­na­miais", – da­li­na­si įspū­džiais mer­gi­na.

Jei žmo­gus Ame­ri­ko­je no­ri įsi­dar­bin­ti, jis bū­ti­nai tu­ri tu­rė­ti so­cia­li­nį drau­di­mą ir gy­ve­na­mą­ją vie­tą, o ka­dan­gi be­na­miai ne­tu­ri to­kių da­ly­kų, tai jiems ap­sun­ki­na įsi­dar­bi­ni­mą. To­dėl yra tam tik­ros įmo­nės, ku­rios su­tei­kia dar­bo to­kiems žmo­nėms. Šiau­lie­čiai jo­se lan­kė­si.

Vie­na iš jų – "Real Chan­ge", lei­džian­ti sa­vai­ti­nį laik­raš­tį, ku­ria­me ra­šo­ma apie so­cia­li­nes pro­ble­mas, tei­sin­gu­mą, skur­dą. Pro­fe­sio­na­lūs žur­na­lis­tai pa­ren­gia lei­di­nį, be­na­miai jį iš re­dak­ci­jos nu­si­per­ka po 60 cen­tų, ta­da par­duo­da gat­vė­se po 2 do­le­rius.

"Real Chan­ge" re­dak­ci­ja jau­nuo­liams suor­ga­ni­za­vo su­si­ti­ki­mą su dviem bu­vu­sio­mis be­na­mė­mis.

Go­da pa­sa­ko­ja: "Pak­lau­siau, ko­dėl be­na­miai  ne­si­ke­lia į ma­žes­nius mies­tus, kur ir dar­bo vie­tų bus, ir ma­žes­nės nuo­mos kai­nos. At­sa­kė, kad, kai nie­ko ne­tu­ri, lai­kai­si to, ką tu­ri. Jie tu­ri drau­gų, gi­mi­nai­čių, ir tai yra tie ry­šiai, ku­rių ne­liks, jei­gu bū­si kaž­kur to­liau. Vie­na iš tų mo­te­rų ne­se­niai ga­vo būs­tą, ku­rio iš­lai­ky­mą šiek tiek pa­den­gia val­džia. Ji gy­ve­no su drau­gu. Da­bar jie iš­si­sky­rė. Mo­te­ris sa­ko: "Ne­ži­nau, ar ne­tap­siu be­na­me vėl."

Ke­lias iki Ame­ri­kos

Šiau­lie­čiai, su­ži­no­ję apie kon­kur­są, su­si­bū­rė į ko­man­dą. Kon­kur­sas pra­si­dė­jo ko­vo pa­bai­go­je. Jie da­ly­va­vo tri­jo­se vers­lu­mo pa­skai­to­se, po kiek­vie­nos jų rei­kė­jo at­lik­ti na­mų dar­bą. Ga­lu­ti­nis tiks­las – su­kur­ti vers­lo mo­de­lį, ku­ris bū­tų nau­din­gas vi­suo­me­nei.

Šiau­lie­čiai J. Ja­no­nio gim­na­zi­jo­je nu­spren­dė ati­da­ry­ti bu­ti­ką: pa­kvie­tė mo­kyk­los bend­ruo­me­nę ne­šti dė­vė­tus, bet dar ge­ros ko­ky­bės dra­bu­žius, ku­riuos par­da­vi­nė­jo. Pu­sė kai­nos ati­te­ko dra­bu­žių sa­vi­nin­kams, li­ku­sius pi­ni­gus paau­ko­jo gy­vū­nų prie­glau­doms. Ne­par­duo­tus dra­bu­žius moks­lei­viai nu­ne­šė į lab­da­ros su­rin­ki­mo punk­tus.