Iš mirties prikels ir "Ant kalno mūrai"

Jurgitos JUŠKEVIČIENĖS nuo­tr.
Kar­dio­lo­gas And­rius Bub­liaus­kas mo­kė "Bus­tu­ro" dar­buo­to­jas ir ki­tus ak­ci­jos da­ly­vius gai­vin­ti žmo­gų bei nau­do­tis de­fib­ri­lia­to­riu­mi.
Lie­tu­vos šir­dies aso­cia­ci­ja kar­tu su Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės kar­dio­lo­gais va­kar Šiau­lių au­to­bu­sų sto­ty­je įren­gė au­to­ma­ti­nį išo­ri­nį šir­dies de­fib­ri­lia­to­rių – gy­vy­bę gelbs­tin­tį prie­tai­są. Tik ar mo­ka­me teik­ti pa­gal­bą? Me­di­kai sa­ko, kad šir­dies ma­sa­žui ypač tiks dai­nos "Ant kal­no mū­rai" rit­mas.

Ten­ka teik­ti pa­gal­bą alps­tan­tiems

Nuo pat ry­to Šiau­lių au­to­bu­sų sto­ty­je reng­tos ak­ci­jos "Ap­sau­gok ma­no šir­dį" me­tu kar­dio­lo­gas And­rius Bub­liaus­kas mo­kėp­re­ky­bos cent­ro "Sau­lės mies­tas" ir "Bus­tu­ro" dar­buo­to­jus bei vi­sus su­si­rin­ku­sius, kaip teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą ir kaip nau­do­tis de­fib­ri­lia­to­riu­mi.

Krū­ti­nės pa­spau­di­mus kar­dio­lo­gas mo­kė at­lik­ti dai­nuo­jant "Ant kal­no mū­rai". A. Bub­liaus­kas sa­kė, kad tai jau­nų gy­dy­to­jų su­ma­ny­mas, nu­si­žiū­rė­tas nuo už­sie­nio pra­kti­kos. Dai­nos "Ant kal­no mū­rai" rit­mas ypač tin­ka­mas šir­dies ma­sa­žui – 100–120 pa­spau­di­mų per mi­nu­tę.

Žmo­gaus gai­vi­ni­mo pra­ti­mus iš­ban­džiu­sios "Bus­tu­ro" ka­si­nin­kės Ja­ni­na Ged­mi­nie­nė ir Ra­sa Čer­niaus­kie­nė sa­ko, jog dar­be ne kar­tą te­ko pa­dė­ti blo­gai pa­si­ju­tu­siems žmo­nėms. Vi­sa­da po ran­ka tu­ri van­dens, amo­nia­ko, šir­dies la­šų, ki­tų bū­ti­nų pir­ma­jai pa­gal­bai teik­ti prie­mo­nių.

"Jau­na mer­gi­na pa­si­ju­to blo­gai. Pa­ma­tė­me, kad ji pa­ba­lo ir su­smu­ko. Pri­puo­lė­me, pa­so­di­no­me, at­ne­šė­me van­dens. Mer­gai­tė pa­sa­ko­jo, kad jai bu­vo sun­kus pe­rio­das, ruo­šė­si eg­za­mi­nams, ma­žai mie­go­jo, tur­būt to­dėl pa­si­da­rė silp­na", – pa­sa­ko­jo J. Ged­mi­nie­nė.

To­kie at­ve­jai, kai ten­ka pa­dė­ti ne­te­ku­siems są­mo­nės, alps­tan­tiems, su­si­žei­du­siems, nė­ra daž­ni, bet pa­si­tai­ko.

"Per 30 dar­bo me­tų yra daug vis­ko nu­ti­kę. Duk­ra mo­ko­si me­di­ci­nos, pa­si­klau­siu, kaip elg­tis. Ji sa­ko, kad svar­biau­sia – ne­pa­si­mes­ti. Jei­gu pa­si­me­si, žmo­gui ne­pa­dė­si. Pir­miau­sia rei­kia pa­čiam nu­si­ra­min­ti ir pa­sa­ky­ti: "Aš ga­liu", – sa­ko R. Čer­niaus­kie­nė.

Pak­laus­tos, ar iš­drįs­tų pa­nau­do­ti de­fib­ri­lia­to­rių, mo­te­rys sa­kė, kad čia nie­ko bai­saus.

"Jei­gu ga­li žmo­gui iš­gel­bė­ti gy­vy­bę, tu­ri steng­tis pa­dė­ti, ne­pa­ni­kuo­ti, įver­tin­ti si­tua­ci­ją ir veik­ti. Juk 21-as am­žius, tu­rim su­si­pa­žin­ti ir iš­mok­ti nau­do­tis nau­jo­vė­mis", – įsi­ti­ki­nu­si R. Čer­niaus­kie­nė.

Ga­li­my­bė iš kar­to pa­nau­do­ti tu­ri­mą išo­ri­nį de­fib­ri­lia­to­rių, tik įvy­kus stai­giai mir­čiai, ke­lio­li­ka kar­tų pa­di­di­na ga­li­my­bes iš­gel­bė­ti gy­vy­bę.

Vien įran­gos neuž­ten­ka

Kar­dio­lo­gi­jos rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riaus ve­dė­jas A. Bub­liaus­kas sa­ko, kad neuž­ten­ka įreng­ti de­fib­ri­lia­to­rių, la­bai svar­bu švies­ti vi­suo­me­nę, kad ne­bi­jo­tų, mo­kė­tų žmo­gui su­teik­ti pa­gal­bą, kol at­vyks grei­to­ji.

Pa­ma­čius, kad žmo­gui su­strei­ka­vo svei­ka­ta, pir­miau­siai rei­kia kvies­ti grei­tą­ją, ir tik ta­da pra­dė­ti teik­ti pa­gal­bą.

Kar­dio­lo­gai re­ko­men­duo­ja skam­bin­ti ne bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu, o 033, at­si­lie­pęs dis­pe­če­ris duos konk­re­čius nu­ro­dy­mus, kaip pa­dė­ti, kol at­vyks spe­cia­li­zuo­ta pa­gal­ba.

"Nau­jau­si moks­li­niai ty­ri­mai sa­ko, kad jei­gu ne­ga­li, ne­no­ri ar ne­ži­nai, kaip da­ry­ti dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą, tai ir ne­bū­ti­na da­ry­ti, svar­biau­sia pir­mas 8 mi­nu­tes da­ry­ti stip­rius, ko­ky­biš­kus krū­ti­nės pa­spau­di­mus", – ak­cen­tuo­ja kar­dio­lo­gas.

Jei­gu ne­to­lie­se yra de­fib­ri­lia­to­rius, gai­vi­ni­mas at­lie­ka­mas juo. Te­rei­kia vie­nu myg­tu­ko pa­spau­di­mu įjung­ti apa­ra­tą, pri­jung­ti jį prie nu­ken­tė­ju­sio­jo ir sek­ti to­li­mes­nius apa­ra­to nu­ro­dy­mus, ku­rie yra lie­tu­vių kal­ba.

De­fib­ri­lia­to­rius re­ko­men­duo­ja­ma įreng­ti di­de­lio su­si­bū­ri­mo vie­to­se: pre­ky­bos cent­ruo­se, di­de­lė­se įmo­nė­se, oro uos­tuo­se, au­to­bu­sų ir trau­ki­nių sto­ty­se, kur per die­ną ap­si­lan­ko nuo 500 žmo­nių. Tad Šiau­lių au­to­bu­sų sto­tis pa­si­rink­ta neat­si­tik­ti­nai.

Pa­sak "Bus­tu­ro" va­do­vo Vai­do Sei­rac­ko, kas­dien au­to­bu­sų sto­ty­je ap­tar­nau­ja­ma apie 1 000 gy­ven­to­jų, dar maž­daug pu­sė tūks­tan­čio – ly­din­čių as­me­nų. Ne­ma­žai žmo­nių ap­si­lan­ko "Sau­lės mies­te", lau­kia mies­to marš­ru­ti­nių au­to­bu­sų ne­to­li au­to­bu­sų sto­ties esan­čio­se sto­te­lė­je.

Vie­na iš ini­cia­to­rių, kad Šiau­lių au­to­bu­sų sto­ty­je at­si­ras­tų au­to­ma­ti­nio šir­dies de­fib­ri­lia­to­riaus sto­te­lė, bu­vo Grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Eu­ge­ni­ja Ku­kai­tie­nė.

Gy­dy­to­ja sa­ko, kad ne­re­tai ten­ka vyk­ti į pre­ky­bos cent­rus, sto­tis, ki­tas žmo­nių su­si­bū­ri­mų vie­tas ir pa­gal­bą teik­ti ne tik pa­gy­ve­nu­siems, bet ir jau­niems žmo­nėms. Praei­tais me­tais Šiau­lių ap­skri­ty­je at­gai­vin­tas 21 žmo­gus. Pa­sak E. Ku­kai­tie­nės, ne­re­tai iš­gel­bė­ti gy­vy­bę pa­vy­ko to­dėl, kad ša­lia esan­tys žmo­nės ne­sut­ri­ko ir pra­dė­jo gai­vin­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį.

"Stre­sas, di­de­li krū­viai, per­ver­tin­tos jė­gos spor­tuo­jant, al­ko­ho­lio ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų var­to­ji­mas, ne­pa­val­gy­mas, di­de­lis nuo­var­gis ga­li su­kel­ti mir­tį, net jei žmo­gus iki tol ne­tu­rė­jo jo­kių nu­si­skun­di­mų svei­ka­ta. Di­de­lė ri­zi­ka yra, jei­gu šei­mo­je yra bu­vę stai­gių mir­čių at­ve­jų. Elekt­ro­li­tų ba­lan­so su­tri­ki­mai la­bai daž­nai le­mia ūmią mir­tį jau­niems žmo­nėms. Vy­res­niems žmo­nėms – lė­ti­nės šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos", – stai­gios mir­ties prie­žas­tis su­tri­kus šir­dies veik­lai var­di­ja E. Ku­kai­tie­nė.

Gy­dy­to­jos ži­nio­mis, Šiau­liuo­se au­to­ma­ti­nio šir­dies de­fib­ri­lia­to­riaus sto­te­lės yra įreng­tos vi­suo­se pre­ky­bos cent­ruo­se "Lidl", trys – "Ak­ro­po­lio" "Ma­xi­mo­je", da­bar ir au­to­bu­sų sto­ty­je. Pak­ruo­jy­je įreng­tos pen­kios sto­te­lės, dvi iš jų – baž­ny­čio­se. Kiek ir ar iš vi­so yra įreng­ta de­fib­ri­lia­to­rių sto­te­lių ki­tuo­se Šiau­lių ap­skri­ties ra­jo­nuo­se, E. Ku­kai­tie­nė duo­me­nų ne­tu­ri.

"Ga­li­my­bė iš kar­to pa­nau­do­ti tu­ri­mą išo­ri­nį de­fib­ri­lia­to­rių, tik įvy­kus stai­giai mir­čiai, ke­lio­li­ka kar­tų pa­di­di­na ga­li­my­bes iš­gel­bė­ti gy­vy­bę", – ti­ki­na Šiau­liuo­se ap­si­lan­kęs Lie­tu­vos šir­dies aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas pro­fe­so­rius Rai­mon­das Ku­bi­lius.

Ak­ci­jo­je da­ly­va­vu­si Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro va­do­vė dr. No­ra Kups­ty­tė-Kriš­ta­po­nė ti­ki­si, kad atei­ty­je Šiau­liuo­se at­si­ras dau­giau au­to­ma­ti­nio šir­dies de­fib­ri­lia­to­riaus sto­te­lių, bus ap­mo­ky­ta dar dau­giau žmo­nių teik­ti pir­mą­ją pa­gal­bą.

Va­kar Šiau­lių li­go­ni­nė­je dar vy­ko kon­fe­ren­ci­ja-dis­ku­si­ja "Ūmi­nės iše­mi­jos sind­ro­mų ak­tua­li­jos", skir­ta vi­sų spe­cia­ly­bių gy­dy­to­jams.

Pa­sak kon­fe­ren­ci­jos or­ga­ni­za­to­rės dr. N. Kups­ty­tės-Kriš­ta­po­nės, no­rė­ta at­kreip­ti dė­me­sį į stai­gias mir­tis ir iše­mi­nę šir­dies li­gą.

Gali būti aktualūs elektrolitai