Lukiškių kalėjimo vietoje - penkių žvaigždučių viešbutis?

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lukiškių kalėjimas-tardymo izoliatorius.
Antradienį diskutuota dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateities.

Prieš savaitę uždaryto Vilniaus Lukiškių kalėjimo Mikalojaus Stebukladario cerkvės salėje vykusioje visuomenės diskusijoje dėl pastatų komplekso ateities vyravo pagrindinė mintis, kad kompleksą būtina išsaugoti ir atverti visuomenės reikmėms.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad objektas bus perduotas Turto bankui, ir būtų gerai, kad ši erdvė taptų atvira, pritaikyta žmonėms.
"Lukiškių kalėjimo, kaip kalėjimo, istorijoje padėjome tašką. Bet šio pastatų komplekso istorija turi tęstis", – sakė E. Jankevičius.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius mano, kad Lukiškių komplekso erdvė turi būti išsaugota ir turizmo reikmėms pritaikyta kuo greičiau, o vėliau jame galėtų įsikurti menų inkubatorius, startuolių erdvė ir penkių žvaigždučių viešbutis.
Istorikas Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad būtina išsaugoti Lukiškių komplekso istorinį atminimą. Šiame kalėjime, pasak jo, kalėjo daug ne tik žymių lietuvių, bet ir lenkų, rusų, žydų bei kitų tautų atstovų.

Nuo 1904-ųjų veikęs Lukiškių kalėjimas oficialiai buvo uždarytas praėjusią savaitę. Vienos pagrindinių uždarymo priežasčių yra geografinė padėtis, kalinių orumą žeminančios sąlygos ir išlaikymo kaštai.
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai. Jie išsidėstę Vilniaus centre, greta Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Seimo rūmų ir Užsienio reikalų ministerijos. Kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nuo 2002 metų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas bus perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Tikinama, kad jis galėtų būti arba parduotas rinkoje, arba panaudotas valstybės poreikiams.
Lukiškėse įkalintų asmenybių paletė įvairi – čia už grotų sėdėjo Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška, Izraelio ministras pirmininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas, bene garsiausia Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius, žymus prancūzų roko dainininkas Bertrandas Cantat ir kiti.