Logistikos verslo perspektyvos 2019 m. II pusmečiui: darbo jėgos problemos ir neišspręsti iššūkiai

EUROSPEKTRAS nuotr.

Praėję metai Lietuvos logistikos bei transporto sektoriui buvo gana sėkmingi. Augo pajamos, o pelnas pasiekė rekordines aukštumas. Tačiau iššūkių artėjant antrajam 2019-ųjų pusmečiui nestinga net ir įmonėms parodžius gana įspūdingus veiklos rezultatus. Visos ES mastu diskutuojama apie tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimų skirtumus, darbo sąlygas, susiduriama ir su darbo jėgos stygiumi. Daug diskusijų kelia ir Mobilumo paketas, galintis eliminuoti Lietuvos vežėjus iš Senojo žemyno rinkos.

Sugebėjo išlaikyti aukštas pozicijas

2019 m. I-asis pusmetis pelningas Vakarų Europos rinkose dirbantiems vežėjams, o Rytų rinkose ir Baltijos regione dirbančioms šalims teko fiksuoti mažesnę apyvartą. Tačiau net ir mažėjant krovinių vežimo apimtims, užsakovai naudojasi užtikrintas ir kokybiškas paslaugas galinčių teikti bei garantuoti Lietuvos vežėjų paslaugomis, aktyviai siūlomomis per tarptautines transporto biržas. Patikimiausius vežėjus galima rasti pasinaudojus krovinių ir transporto paieška Cargo.lt biržoje.

Lietuvos vežėjai Europos rinkai patrauklūs ne tik aukšta paslaugų kokybe, bet ir mažesnėmis kainomis. Fiksuojama, kad Lietuvos vežėjai turi vieną naujausių krovininio transporto parkų visoje ES. Tad vis dažniau pasigirstant kalbų apie artėjančią ekonominę krizę galima teigti, kad ji Lietuvos vežėjus gali paliesti minimaliai.

Lietuvos vežėjų privalumai ES rinkoje:

  – efektyviai valdomi transporto parkai;
  – strategiškai patogi geopolitinė padėtis;
  – sprendimai, paremti technologinėmis inovacijomis;
  – aukšta paslaugų kokybė;
  – patrauklios kainos;
  – vienas naujausių visoje ES transporto parkų.

Nemažai iššūkių kelia didėjantys atlyginimai ir vairuotojų trūkumas

Lietuvos vežėjai atvirauja, kad didžiąją dalį išlaidų sudaro vairuotojų atlyginimai. Lietuvos vežėjų galimybės priklauso nuo sąlygas diktuojančių klientų, tad keliami atlyginimai reikštų neproporcingai išaugusias išlaidas.

Tol, kol atlyginimai ne tik visoje ES, bet ir Lietuvoje didėja, o darbo jėgos stygius vis dar juntamas, pokyčių tikėtis nereikėtų.

Šiuo metu Europos įmonės galėtų įdarbinti dar apie penktadalį vilkikų vairuotojų, tačiau darbo jėgos stygius iki 2020 m. gali pasiekti ir 20–40 proc. Šiuo metu Lietuvos vežėjai galėtų įdarbinti dar apie 10 tūkst. vairuotojų. Numatomos išimtys šalies vežėjams, ketinantiems įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių.

Galima įžvelgti ir dar vieną problemą – didėjantį tolimųjų reisų vairuotojų amžių.

Dar vienas iššūkis – mobilumo paketas

Lietuvos vežėjams nemažai iššūkių kelia ir ES Mobilumo paketas. Dar kovo mėn. naujųjų ES valstybių narių transporto ir susisiekimo ministrai kreipėsi į Europos Parlamento (EP) prezidentą prašydami skirti daugiau dėmesio šio paketo trūkumų analizei, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo ir parlamentarai prieštaringus siūlymus palaimino. Vienas didžiausių šio paketo trūkumų – reikalavimas tam tikru periodiškumu (pavyzdžiui, kartą per mėn.) grįžti į registracijos šalį. Abejonių kelia ir siūlomi kabotažo ribojimai. Anot LR susisiekimo ministro Roko Masiulio, skuboti sprendimai išstumtų Lietuvos vežėjus iš Europos rinkos ir sukeltų didelę žalą šalies ekonomikai. Diskusijas dėl Mobilumo paketo tęs naujai išrinkti EP nariai.

Taigi, praėję metai ir šių metų pradžia logistikos ir transporto sektoriui buvo gana sėkmingi: Lietuvos vežėjai ES rinkai siūlo modernų transporto parką, inovacijas, aukštą kokybę ir tuo pačiu palankias kainas. Tačiau nestinga ir iššūkių: artimiausiu metu turėtų pasijusti dar didesnis darbo jėgos trūkumas, o padėtį komplikuoti gali galutiniai sprendimai dėl ES Mobilumo paketo. Tačiau, pasak ekspertų, konkurencinga Lietuvos rinka galėtų atsilaikyti ir prieš šiuos iššūkius, ir prieš galimai kilsiančią naują ekonominę krizę.

Užs. Nr. 420550

Komentarai

https://logistikai.lt/category/procesu-valdymas/    Ant, 2019-10-08 / 11:59
Nieko, atsivešim darbuotojų iš ukrainos ir problemos išsispręs. Mes į skandinaviją, angliją, ukrainiečiai pas mus. Mes išvežam pinigus iš skandinavų, ukrainiečiai iš mūsų. Pradedam nekestį pastarųjų, nors realiai toki patys esame.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.