Naujausios
Medikai pirmą kartą pasaulio istorijoje persodino žmogui kiaulės kepenis, su kuriomis pacientas – 71-erių metų vyriškis – po procedūros išgyveno beveik pusę metų. Tai buvo pirmas kartas, kai genetiškai modifikuotos kiaulės kepenys buvo persodintos žmogui „gydymo tikslais“.
Paties vyro kepenys buvo negrįžtamai surandėjusios dėl hepatito B infekcijos ir kepenų vėžio, dėl to jis neatitiko kriterijų žmogaus kepenų transplantui gauti.
Pirmiau buvo pranešta apie du atvejus, kai atliekant parengiamuosius darbus tokia procedūra buvo atlikta smegenų mirtį patyrusiems pacientams.
Žurnale „Journal of Hepatology“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai teigia nustatę, kad genetiškai modifikuotos kiaulių kepenys „gali padėti žmonėms palaikyti pagrindines medžiagų apykaitos ir sintezės funkcijas“.
Kinijos mokslininkai aprašė, kaip implantavo „pagalbinį transplantą“, paimtą iš genetiškai modifikuotos nykštukinės Dianano kiaulės. Šiais genų pakeitimais buvo siekiama pagerinti organų suderinamumą.
Pirmąjį mėnesį medikai nustatė, kad transplantas „funkcionavo efektyviai“.
Tačiau 38 dieną transplantas buvo pašalintas dėl su juo susijusių komplikacijų – su ksenotransplantacija siejamos trombozinės mikroangiopatijos (xTMA).
Tyrėjai pranešė, kad gydymas padėjo išspręsti xTMA problemą, tačiau nepaisant to, praėjus 171 dienai po transplantacijos pacientas mirė.
„Šis atvejis įrodo, kad genetiškai modifikuotos kiaulės kepenys gali ilgą laiką funkcionuoti žmogaus organizme“, – teigė pagrindinis tyrėjas daktaras Beichengas Sunas iš pirmosios Anhujo medicinos universiteto ligoninės, veikiančios Kinijos Anhujo provincijoje.
„Tai yra svarbus žingsnis į priekį, parodantis ir perspektyvas, ir likusias kliūtis, ypač susijusias su krešėjimo reguliacijos sutrikimais ir imuninėmis komplikacijomis, kurias būtina įveikti.“
„Šis pranešimas – svarbi gairė hepatologijos srityje. Jis rodo, kad genetiškai modifikuotos kiaulės kepenys gali būti įskiepytos ir atlikti pagrindines jas gavusio žmogaus kepenų funkcijas“, – kartu su mokslininkų pranešimu publikuotame redakciniame straipsnyje teigė žurnalo redaktorius daktaras Heineris Wedemeyeris.
„Kartu jis pabrėžia biologinius ir etinius iššūkius, kurie dar laukia, kol tokie metodai bus pradėti plačiau taikyti klinikinėje praktikoje.
Ksenotransplantacija gali atverti visiškai naujus kelius pacientams, sergantiems ūminiu kepenų nepakankamumu, ūminiu lėtiniu kepenų nepakankamumu ir hepatoceluline karcinoma. Prasidėjo nauja transplantologinės hepatologijos era.“
Ksenotransplantacija vadinama procedūra, kai žmogui persodinamas gyvūno organas, audinys ar ląstelės.
Kiaulės šiuo atžvilgiu yra perspektyviausi donorai, nes jų populiacija yra didelė, egzistuoja galimybė naudoti kiaulių genų redagavimo technologijas, be to, jos yra didelės, o jų organai panašūs į žmogaus.
Mokslininkai jau daugiau nei keturis dešimtmečius stengiasi įveikti problemas, susijusias su tuo, kad žmogaus imuninė sistema yra linkusi atmesti kiaulės organus.
Tačiau, atliekant keletą pastarojo laikotarpio eksperimentų, genų redagavimo technologija ir nauji imuninės sistemos slopinimo metodai suteikė tam tikros vilties.
Pirmuoju pasaulyje žmogumi, kuriam buvo persodinta genetiškai modifikuotos kiaulės širdis, tapo Davidas Bennettas.
Operacija buvo atlikta JAV Merilendo universiteto medicinos centre 2022 m.; o praėjus dviem mėnesiams po procedūros 57-erių metų vyras mirė.
Pirmasis žmogus, kuriam buvo persodintas genetiškai modifikuotas kiaulės inkstas – 62-ejų Richardas Slaymanas – mirė praėjus beveik dviem mėnesiams po operacijos, kuri praėjusiais metais buvo atlikta Masačiusetso ligoninėje.