Naujausios
Žemyninėje Graikijos dalyje, jeigu važiuotumėte nuo Salonikų iki Atėnų, yra trys keliautojo dėmesio tikrai verti turistiniai objektai. Beje, visi įrašyti į UNESCO saugomų pasaulio vertybių sąrašą. Tai Olimpo kalnas, Meteorai ir Delfai. Jei norite pamatyti kalnuotąją Graikijos dalį, pasigrožėti jos gamta ir nedideliais miesteliais, aplankyti be galo vaizdingose vietose įsikūrusius vienuolynus, daugiau sužinoti apie Antikos dievų buveines, šis kelionės Graikija maršrutas jums tikrai patiks.
Olimpo kalnas
Kažkodėl mes sakome, kad tai yra vienas kalnas. Galbūt važiuojant iš toli pradžioje taip ir gali atrodyti, bet iš tiesų tai yra Olimpo kalnų grandinė, aukščiausia Graikijoje, siekianti beveik 3 kilometrus virš jūros lygio. Ilgą laiką tikėta, kad šiuose kalnuose gyvena dievai, kad jie įsikūrę, kaip poemoje rašė Homeras „Olimpo kalno klostėse“. Tai buvo dvylikos antikinių dievų buveinė, žmogus ilgą laiką nedrįso įžengti į ją. Tikėta, kad visi dievai susitinka Panteone, aukščiausioje Olimpo kalnų viršūnėje. Šiandien aukščiausia viršūnė yra vadinama Mitikas (iš graikų kalbos reiškia „nosis“). Į aukščiausią Olimpo kalną pirmieji alpinistai įkopė lygiai prieš šimtą metų. Daugiau nei prieš trisdešimt metų kalnų grandinė buvo paskelbta UNESCO saugomu gamtos rezervatu. Jų šlaituose gyvena ne tik mūzos (kai kurie slėniai net ir šiandien turi jų pavadinimus), bet ir daug retų gyvūnų rūšių, o ypač gražu juose pavasarį, kai žydi alpiniai augalai.
Netoli Olimpo kalno galima apsistoti Pithio, Kokkinopilio arba kitoje kalnų pusėje esančiame Litochoro miestelyje. Kelias dienas praleiskite pasivaikščiodami kalnų takais, aplankydami netoli esančias istorinias gyvenvietes ir vienuolynus. Litochoro miestelyje prasideda pagrindiniai takai kopimui į viršūnes. Aukščiau, pačiuose kalnuose yra keli turistus priimantys kalnų nameliai. Tik prieš išsiruošiant į kalnus reikėtų pasirūpinti žemėlapiu ir susirinkti informaciją apie kalnų maršrutus.
Netoliese esančiame sename Diono miestelyje yra įkurtas Archeologijos parkas ir muziejus, skirtas Olimpo kalnui. Čia galite sužinoti, kad net pats Aleksandras Didysis šioje vietoje aukojo Olimpo dievams prieš išsiruošdamas užkariauti pasaulio.
Meteorų vienuolynai
Beveik pusiaukelėje tarp Olimpo kalnų ir Delfų yra unikalūs, aukštai ant uolų įsikūrę Meteorų vienuolynai. Geologai sako, kad prieš 30 milijonų metų šiame slėnyje tekėjusi upė išgraužė uolas, kurios vėliau formavosi veikiamos vėjo ir lietaus erozijos. Šiandien netoli Kalambako miestelio esančioje vietovėje yra susiformavę lyg kaminai aukštos, iki 550 metrų aukščio siekiančios unikalios uolos. Jose prieglobstį rado atsiskyrėliai vienuoliai, siekę ramybės ir tinkamos aplinkos savo maldoms. Pirmieji jų čia apsigyveno XII amžiaus pradžioje, bet jų ypač padaugėjo XIV amžiuje, kai buvo priversti slėptis nuo šalį užvaldžiusių turkų. Sakoma, kažkada buvę daugiau nei 20 ant atskirų lyg pirštai smiltainio uolų įsikūrusių vienuolynų. Žvelgiant iš apačios vienuolynų statiniai puikiai dera ir lyg karūnos puošia į dangų besistiebiančias uolas. Dabar yra šeši veikiantys graikų ortodoksų vienuolynai, į juos jau patenkama XX amžiuje išskaptuotais laiptais. Nebereikia kabarotis virvėmis, kaip anais laikais, kai sakydavo, kad tik nuo dievo valios priklauso, ar žmogus pasieks uolos viršūnę. Nepabūgus stačių laiptų ir ilgo kopimo, vienuolynus galima aplankyti. Iš viršaus atsiveria ne tik puikūs vaizdai į apylinkes, bet laukia ir čia sukaupti meno ir kultūros turtai, įrengtos ekspozicijos ir net vyno degustacijos.
Pasirinkus atostogoms Graikiją, kelionės maršrutą galima drąsiai papildyti Meteorų vienuolynais. Ši vieta yra įtraukta į UNESCO saugomų vertybių sąrašą, kaip unikalus gamtos ir žmogaus kūrinys. Graikiškai „meteora“ reiškia „kabantis danguje“.
Legendiniai Delfai
Kas iš mūsų dar mokykloje nėra girdėjęs apie Parnaso kalnus ir jų papėdėje įsikūrusius Delfų orakulus. Sakoma, kad vietą Delfams parinkęs pats Dzeusas, pasiųsdamas du erelius surasti žemės centrą.
Tai, ką šiandien pamatysite nuvykę į Delfus, buvo atidengta tik XIX amžiaus pradžioje pradėjus archeologinius kasinėjimus ir iškeldinus ant antikinių griuvėsių įsikūrusią gyvenvietę. Kiek įmanoma, buvo atkurtas visas Delfų šventyklų kompleksas. Jį sudaro daugiau nei dvidešimties pastatų liekanos. Bene geriausiai yra išsilaikiusios Apolono ir Atėnės šventyklos, taip pat apvalusis kolonų Tholas, kai kurie turtų saugyklų pastatai.
Netoli šventyklų buvo ir sporto aikštynas, čia vykdavę antros pagal svarbą šalyje olimpinės žaidynės, kuriose buvo varžomasi ne tik sporto, bet ir literatūros, muzikos, teatro rungtyse.
Delfų orakulai ir žyniai laikyti didžiausią galią turinčiais. Pas juos išgirsti patarimo ir dievų valios kreipdavosi ir kilmingieji, karvedžiai, ir paprasti žmonės. Ne vieną pastatą prireikė statyti kaupiant jiems aukojamą turtą.
Netoli įkurdintame Delfų miestelyje yra turtingas archeologijos muziejus. Jame galima sužinoti Delfų slėnio istoriją nuo pat pirmosios čia stovėjusios žinomos deivės Gajos šventyklos iki naujausių mūsų dienų radinių. Beje, būtent iš Delfuose atliktų archeologinių kasinėjimų metu rastų įrašų ir vertingų daiktų mes tiek daug sužinojome apie gyvenimą antikinėje Graikijoje.
Labai vaizdingas ir ilgam įsimenantis yra ne tik Delfų slėnis, bet ir visi Parnaso kalnai. Ypač, kai pasukus link Atėnų pasimato ir jūros pakrantė.
Važiuojant nuo Olimpo iki Delfų pro Meteorus apytikriai yra 370 kilometrų. Kelyje sugaištama maždaug 6,5 valandas, bet norint aplankyti šias vietas ir pabūti jose vienos dienos neužteks. Jei norite tikros pažintinės kelionės, geriausiai šiam maršrutui tarp Salonikų ir Atėnų paskirti savaitę ar bent jau penkias dienas. O parsivežtų įspūdžių užteks tikrai ilgam.