Naujausios
Ekstremalių pojūčių restoranas primena kliniką
Beveik prieš pusmetį Rygos centre trys medikai atidarė medicininį restoraną. Jame — ir ginekologinis, ir operacinis, ir patalogo anatomo stalai. Interjeras primena kliniką, kurioje galima paprašyti net beprotnamio sriubos su tramdomaisiais marškiniais.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Baras-„vaistinė“
Vos įžengus į steriliu ligoninių baltumu spindintį „Hospitalį“, šnerves ima kutenti medicinos įstaigoms įprastas vaistų kvapas, susimaišęs su gaminamo maisto aromatais. Prie lauko durų pastatytos senos tarybinės svarstyklės, ūgio matuoklis, treniruoklis-dviratis, sušalusiems klientams pledus atstojantys, netoliese kabantys gydytojų chalatai.
Pasitinka restorano direktorė Marita Bundule. „Restoranas nebūtų “gimęs“, jei ne trys jo sumanytojai — dabar nebepraktikuojantys, savo verslus pradėję skirtingų sričių gydytojai. Jie nepanoro nusileisti menininkams ir architektams, turintiems savo kavines, todėl įkūrė savo medicininį restoraną“, — pasakojo jo direktorė.
Būtent restorano savininkų medicininė patirtis ir ryšiai padėjo jiems iš įvairių Latvijos ligoninių surinkti nebenaudojamus baldus, įrankius ir kitą atributiką, kuri po kruopščios trijų mėnesių restauracijos įsiliejo į naujo restorano aplinką.
Pirmiausia Marita kviečia pažvelgti į restorano barą, pavadintą „Vaistine“. “Kur žmonės skuba taisyti sveikatos — į vaistinę, mūsiškėje yra savo “medikamentų“, kurie, beje, priklausomai nuo gėrimo, pilstomi į įvairių formų kolbas ir menzūrėles. Arbata klientams patiekiama ne įprastuose, o termometro formos pakeliuose“, — šypsosi moteris.
Patologo anatomo stalas — tikras
Toliau eidami pro restorano stalus (originalius ligoninių ar specialiai restoranui kurtus dizainerių), iš Maritos išgirstame: stomatologinis, ginekologinis, operacinis, net patologo anatomo. Šalia kiekvieno — švirkštai, lašelinės, operacinės lempos, vaistų buteliukai, kai kur — ir originalios gydytojų kabinetų kėdės, užtikrinančios tinkamą stuburo padėtį sėdint. Televizoriai rodo išskirtinai filmus apie ligonines ir gydytojus. Sienas be gydytojų įrankių paįvairina šios srities specialistų piešti portretai.
Iš pirmo restorano aukšto leidžiamės žemyn. Apačioje — pobūvių salė, vadinama „Beprotnamiu“, nes įrengta, kaip eilinė psichiatrinės ligoninės palata. Minkštos, garsui nepralaidžios sienos, lubos ir durys, girgždančios metalinės lovos vietoj kėdžių ir net dvi narvelyje besiglaudžiančios baltos laboratorinės žiurkės.
Prireikia ir chirurgo įgūdžių
Įsitaisę prie vieno iš teminių restorano stalų, sulaukiame padavėjos, dėvinčios baltą chalatėlį ir kepurėlę su ryškiai raudonu kryželiu. Jai ant kaklo kabo stetoskopas. Stebime, kaip klientas prie gretimo staliuko ragauja „Beprotnamio sriubos“, patiekiamos kartu su tramdomaisiais marškinėliais. Paslaugios “medicinos sesutės“ apsukriai jį aprengia šiais marškiniais, pariša seilinuką ir kantriai, šaukštelis po šaukštelio, maitina.
„Kol kas savo valgiaraštyje turime keturis specifinius patiekalus — be sriubos yra dar desertas su marcipano akimi ir du karštieji. Tai kliento chirurginius įgūdžius tikrinantys steikas su siūlėmis ir putpelė, kurią taip pat prieš valgant reikia “išoperuoti“. Pagal užsakymą ruošiame specialius tortus, primenančius vidinius žmogaus organus, prekiaujame suvenyrais — marcipaniniais pirštais, ausimis“, — vardina restorano virtuvės šefas Aris Bendiks. O kainos? Mūsų paskaičiavimais, pietūs čia kainuoja nuo 40 dolerių.
Kaip išlaikyti ribą tarp to, kas žmonėms skanu, ir to kas kelia šleikštulį? „Patiekalai galėjo būti ir kraupesni. Manau, kad prieš ateidami pas mus, žmonės įvertina savo galimybes ir jautresni klientai restoraną tiesiog aplenkia. Vis dėlto jis daugiau skirtas ekstremalių pojūčių mėgėjams. Pats į visa tai žvelgiu su humoru. Be jo čia neapsieisi“, — tikina virtuvės šefas. Vis dėlto vyras prisipažįsta, kad ne visi restorano klientai juo pasižymi, kai kuriuos nuo netikėtų patiekalų ima pykinti.
IŠNAŠA: „Klientas prie gretimo staliuko ragauja “Beprotnamio sriubos“, patiekiamos kartu su tramdomaisiais marškinėliais
SRIUBA: Taip su padavėjos-„medicinos seselės“ pagalba restorane valgoma “beprotnamio sriuba“.
ATRIBUTIKA: Restorane gausu medicininės atributikos, pavyzdžiui, restauruotų operacinėse naudojamų lempų, yra net svarstyklės, treniruoklis-dviratis ir emaliuota vonia, virtusi akvariumu.
BARAS: Bare, pavadintame „Vaistine“ — kolbos ir minzūrėlės gėrimams pilstyti. O virš jo — indų, skirtų klizmoms statyti, eilė. Jos rastos vienoje iš ligoninių, dar visiškai nenaudotas. Rastas ir užrašas, kad 1957 metais gaminti indai gauti, kaip humanitarinė pagalba iš Švedijos.
STALAS: Šalia patologo anatomo stalo — improvizuota siena su morgui būdingais stalčiukais. Padavėja pajuokauja: „Va, iškeisite mus į kitą restoraną ir jūsų pavardę užklijuosime ant vieno iš tokių stalčių“.
SPINTA: Restorano direktorė Marita Bundule stabteli prie durų, už kurių — valytojos spintelė.
TUALETAS: Elegantiškam tualetui kontrastą sudaro kitas — beprotiškas su veidrodinėmis sienomis ir lubomis.
MORFIJUS: Poilsio vieta restorane pavadinta „Morfijaus kambariu“. Ryškiai raudonas jo sienas puošia juodi drugeliai, lubų šviestuvai skęsta neaiškiuose debesyse. Aplinka atspindi haliucinacijas, kurias gali iššaukti morfijus.
AKIS: Prieš patiekdamas desertą — „kruviną akį“ iš marcipano, skęstančią trintose braškėse, virtuvės šefas Aris Bendiks mandagiai pasiteirauja: “Jums — kairę ar dešinę?“.
Jono TAMULIO nuotr.