Naujausios
Docentė eksperimentuoja virtuvėje
Šiaulietė docentė dr. Ligita ŠALKAUSKIENĖ, Vakarų Lietuvos verslo kolegijos Šiaulių fakulteto Apskaitos ir teisės katedros vedėja, Šiaulių universiteto dėstytoja, išrinkta spalio mėnesio kulinare. Jos originalus receptas „Mišrainė draugams“ labiausiai patiko “Šiaulių krašto“ skaitytojams.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Nuo vaikystės saldainių
Poniai Ligitai valgių gaminimas — vienas iš pagrindinių jos hobi, kitas — rankdarbiai, mezgimas.
Ekonomikos ir vadybos mokslų daktarei kažkada yra tekę išbandyti profesionalaus kulinaro duoną. Dirbo įmonės kulinarijos-konditerijos gamybos direktore. Pati receptus kūrė ir rinko senovinius krašto receptus.
Taip sužinojo garsaus Kuršėnų šakočio receptą, bet prašoma pasidalyti juokiasi: „Ne, negaliu išduoti, pasirašiau tylėti.“
Apdovanota „Šiaulių krašto“ prizu — knyga “Naminė duona“ — Ligita pasidžiaugia, jog papildys savo receptų knygų kolekciją. “Kai dar nebuvo tiek receptų knygų, rašiau juos į sąsiuvinius, turiu jų net keturis storiausius.“
Nuo vaikystės ji eksperimentuoja virtuvėje: „Močiutės genai, ji visada mane skatindavo ir virti, ir megzti. Vis sakydavo: “Kas kojines megs, kai manęs nebus“. O mama, pamačiusi mane virtuvėje, išsigąsdavo.“
Kulinarės kelią pradėjo pirmokė — nuo saldainių virimo. Jų receptas paprasčiausias — iš grietinėlės, kurios visada būdavo tėvų, Kelmės rajono ūkininkų, namuose, ir cukraus.
„Stiklinę grietinėlės ir beveik stiklinę cukraus sumaišai ir kaitini keptuvėje, — vaikystės prisiminimais dalijasi Ligita. — Jeigu turi kakavos, tai šaukštelį įberi į cukrų, sumaišai, dar įdedi saulėgrąžų. Jeigu nori, kad saldainiai būtų minkšesni, mažiau kaitini, o jeigu nori, kad būtų tąsūs lyg irisas, — iki rudumo. Po to sudedi masę į ledų formeles arba susuki į celofaną ir padedi į šaldytuvą. Kai sustingsta, supjaustai mažais gabaliukais ir kremti “irisiukius“.“
Sūrio paslaptis
Varškės sūrį visada pati daro — pagal mamos receptą.
„Iš mamytės parsivežu pieno, jį surauginu. Kokia varškė išeis ir koks sūris bus, labai priklauso nuo surauginto pieno kaitinimo, — dalijasi patirtimi Ligita. — Jeigu nori, kad varškė būtų puri, reikia tik truputį pakaitinti (vos tik pradeda atsiskirti žalsvas skystis) ir palikti šiltai porą valandų, po to nusunkti per kiaurasamtį. Jeigu ilgiau kaitinti ir iškart suversti į kiaurasamtį, varškė kitokia — tąsesnė, ir sūris bus kitoks.“
Kmynus sūriui naudoja tik naminius. „Renku tėvų pievose. Išdžiovinu vėsioje vietoje. Močiutė išmokė juos nukulti: ant drobės trupini rankomis, paskui beri į rėtį prieš vėją, šiukšles jis nupučia, o kmynai subyra ant drobės.“
Ligita, darydama sūrį, į varškę būtinai deda kmynų, truputį druskos, tada suverčia į sūrmaišį ir įdeda į spaustuvę, kurią vyras padaręs iš medžio. Parą spaustuvėje sūrį laiko vis po truputį verždama.
„Per mažai suverši, skubėsi, sūris subyrės, — sako Ligita. — Išėmusi sūrį iš sūrmaišio, visada dar jį apvolioju daržovių prieskoniuose, daug jų naudoju. Tai ir džiovintas svogūnėlis, ir paprika, ir morkytė, ir lauro lapas, ir krapas — įvairiausi.“
Parduotuvėje, anot jos, galima išsirinkti prieskonius troškintoms daržovėms. Tik Ligita juokiasi, kad draugės, kurias išmokė daryti sūrį, pastebi, kad joms ne toks sūris išeina: „Žinau, kodėl — visas skonis priklauso nuo tų žolelių, kuriomis barstai sūrį.“
Grybų kotletukai — „nevalgantiems grybų“
Ligita yra sukūrusi originalų grybų blynelių-kotletų receptą. „Juos valgo net tie, kurie sako, jog grybų nevalgo“, — tvirtina Ligita, nes tokius “nevalgančius“ jai yra pavykę apgauti.
„Smulkiai sumali grybus (šviežius virtus ar jau paruoštus žiemai: juos išverdu, įdedu daug druskos ir sudedu į stiklainius, ir užvakuoju). 4— 5 galvas svogūnų supjaustai ir pakepini, suverti į grybų masę, truputį pipirų ir 4— 5 šaukštus krakmolo įdedi ir įmuši porą kiaušinių. Masė išeina kaip blynams. Kepi keptuvėje. Prie jų labai tinka bulvių košė ir burokėlių garnyras.
Jeigu nori, kad išeitų kotletukai, į džiūvėsėlius dar volioji volioji tą masę, kol išeina rutuliukas„, — pasakoja mėnesio kulinarė.
Kūčios be šių kotletų jai ne Kūčios — ypač rytą jie skanūs. Ant batono riekelės uždedi kotletuką, dar pomidorą, majonezo sumaišyto su kečupu. Tai puikus sumuštinis ir išvykoms.
„Esu dėjusi į grybų kotletus ir virtų grikių, ir perlinių kruopų, ir morkyčių patarkuotų — visaip skanu“, — patarimais dalijosi Ligita.
LAIMĖTOJA: Mėnesio kulinarė Ligita Šalkauskienė apdovanota knyga „Naminė duona“ džiaugiasi: “Puiku, rasiu įdomių receptų, aš ir duoną pati kepu.“
HOBIS: Ligitos Šalkauskienės hobis — valgių gaminimas ir rankdarbiai — jos megztais šalikėliais puošiasi ir bendradarbės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.