
Naujausios
Vartai į Kurtuvėnų regioninį parką
"Lietuvos kontekste Kurtuvėnų regioninis parkas išsiskiria savo mozaikiškumu. Jis ir kalvotas, ir daubuotas, miškingas, ir ežeringas, upeliais išraižytas. Čia tikrai galima atrasti ne vieną įdomų ir gražų gamtos kampelį. Na, o naujoji ekspozicija – tai vartai į parko kraštovaizdį. Ji supažindina su visomis mūsų saugomomis vertybėmis ir tuo, kaip jos formavosi", – pasakoja Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis.
Šios neseniai lankytojams atsivėrusios ekspozicijos centre – milžinai. Tai jie perteikia istorijas, kaip susikūrė unikalus Kurtuvėnų parkas ir jame saugomi gamtos objektai. Milžinų tema pasirinkta neatsitiktinai. R. Tamulaitis sako, kad gamtos suvokimas per šias mitologines būtybes artimas čionykščių žmonių pasaulėžiūrai.
"Matyt, Kurtuvėnų kraštovaizdis žmonėms nuo seno darė įspūdį ir jie ieškojo paaiškinimo, kaip kūrėsi gamta. Todėl turime daug padavimų apie milžinus. Štai, pavyzdžiui, kad eidamas milžininas nusprendė prisėsti pailsėti. Prisėdęs iškratė klumpę ir taip supylė garsųjį Girininkų kalną. Vėliau nusiavė kitą – ir supylė Šatrijos kalną", – atskleidžia R. Tamulaitis.
Prisidėjo ir vietiniai gyventojai
Kiekvienas ekspozicijoje apsigyvenęs milžinas lankytojams atskleidžia po keletą naujų temų, jų iš viso – daugiau nei 20. Kalbama ne tik apie gamtos vertybes, bet ir apie Kurtuvėnų dvaro sodybą, kuri yra viena seniausių Lietuvoje, apie žmogaus veiklos paliktus pėdsakus – melioracijos sistemą, kelius. Vienas iš ekspozicijos autorių Gintautas Baranauskas sako, kad unikalios informacijos pateikė patys Kurtuvėnų gyventojai, regioninio parko darbuotojai.
"Vietiniai papildė ekspoziciją nuotraukomis, prisidėjo savo sukurta vaizdine ir garsine medžiaga. Pasidalino įrašytu žodiniu padavimu, taip pat išskirtiniais švenčių fragmentais. Pavyzdžiui, šioje Lietuvos dalyje švenčiamos Užgavėnės yra įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą", – pasakoja G. Baranauskas.
Naujų žinių ir įvairiausių faktų ekspozicijoje išties nestinga. Sumanytojai, sako, stengęsi visa tai pateikti taip, kad pažadintų lankytojų emocijas. Taip naują informaciją priimti ne tik įdomiau, bet ir lengviau.
"Kiekvienas milžinas siūlo išbandyti kokią nors įdomybę – išspręsti galvosūkį, sudėlioti dėlionę, pažaisti žaidimą. Šios papildomos pramogos turėtų sudominti įvairiausio amžiaus lankytojus", – tiki G. Baranauskas.
Atgimusi dvaro ratinė
Savitą istoriją išgyvenusi ir vieta, kurioje įsikūrė ekspozicija – dvaro ratinė. Pastatas stovi vietoje, kurioje dar akmens amžiuje buvo įsikūrusi gyvenvietė. Ratinė, esanti netoliese Kurtuvėnų dvaro rūmų, yra tarsi jungiamoji ūkinės ir reprezentacinės dvaro dalies grandis. Čia buvo laikomi geriausieji dvaro žirgai, su kuriais važiuota į svečius, keliauta.
"Į ratinę tilpdavo 8 žirgai, taip pat stovėjo karietos, padargai. Greta stūksojo gaisrinė – vežimas su vandens pripildytomis bačkomis. Jei kildavo nelaimė, žirgai nedelsiant būdavo kinkomi kelionei. Ratinėje gyveno ir dvaro vežikas, prižiūrėjęs ūkį. Tad tai tikrai erdvus pastatas. Ekspozicijos plotas jame užima daugiau nei 400 m²", – pasakoja R. Tamulaitis.
Šalia Kurtuvėnų dvaro yra išlikę ir daugiau unikalių statinių – svirnas, oficina, bažnyčia, ūkiniai pastatai. Šio dvaro ansamblio atkūrimo darbai pradėti 1997-aisiais ir šiuo metu jau yra kone visiškai užbaigti, o didžioji dalis dvaro statinių ekskursijų metu yra prieinami lankytojams.
Įspūdinga gamtos įvairovė
Kurtuvėnų regioninio parko direktorius priskaičiuoja 78 gamtos įžymybes, siūlomas pažinti lankytojams. Be tekste jau išvardintų objektų, tai ir Bubių piliakalnis, Zuikiškės ąžuolas, Juodlės ežero arba Vainagių pažintiniai takai ir daugybė kitų garsių krašto vietovių. Dar viena jų, Jautmalkės gamtos mokykla, kaip tik šiuo metu yra atnaujinama lankytojams.
"Gamtos mokykla įsikūrusi miškų laukymėje, tradicinės senovinės statybos troboje. Šiuo metu lankytojai neturi galimybės čia ilgiau pabuvoti, apsistoti komfortiškomis sąlygomis, tačiau jau netrukus bus įmanoma tai padaryti, pastovyklauti, dar geriau pažinti mūsų apylinkes", – pasakoja R. Tamulaitis.
Na, o apylinkės is tiesų margaspalvės. Jautmalkės k. ir kitose Kurtuvėnų regioninio parko prieigose galima aptikti gervių, gulbių, dieną pastebėti ore sklandančių jūrinių erelių, naktį – šikšnosparnių. Vaikštinėjant po gamtą galima pamatyti įvairiausios gyvūnijos: elnių, stirnų, lapių, kiaunių, voverių ir daugybę kitų miško gyventojų. Be to, Kurtuvėnų regioniniame parke saugoma apie 100 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių, tarp jų virš 30 paukščių, apie 30 augalų. Pavyzdžiui, samanos – pūkuotoji apuokė, smiltyninis gvazdikas. Gyvūnai – žalioji rupūžė, skiauterėtasis tritonas, paukščiai – didysis baublys, rudakaklis kragas ir t.t.
Gegužės mėnesį Kurtuvėnų regioniniame parke startuoja vasaros sezonas, kuris trunka iki spalio 1 dienos. Pernai sezono metu parkas užregistravo apie 30 tūkst. lankytojų, tačiau neabejojama, kad neregistruotų parko svečių skaičius yra gerokai didesnis.
Užs. Nr. 419286