Kurtuvėnų dvaro ratinėje namus surado milžinai

Var­tai į Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nį par­ką

"Lie­tu­vos kon­teks­te Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nis par­kas iš­si­ski­ria sa­vo mo­zai­kiš­ku­mu. Jis ir kal­vo­tas, ir dau­buo­tas, miš­kin­gas, ir eže­rin­gas, upe­liais iš­rai­žy­tas. Čia tik­rai ga­li­ma at­ras­ti ne vie­ną įdo­mų ir gra­žų gam­tos kam­pe­lį. Na, o nau­jo­ji eks­po­zi­ci­ja – tai var­tai į par­ko kraš­to­vaiz­dį. Ji su­pa­žin­di­na su vi­so­mis mū­sų sau­go­mo­mis ver­ty­bė­mis ir tuo, kaip jos for­ma­vo­si", – pa­sa­ko­ja Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rius Rim­vy­das Ta­mu­lai­tis.

Šios ne­se­niai lan­ky­to­jams at­si­vė­ru­sios eks­po­zi­ci­jos cent­re – mil­ži­nai. Tai jie per­tei­kia is­to­ri­jas, kaip su­si­kū­rė uni­ka­lus Kur­tu­vė­nų par­kas ir ja­me sau­go­mi gam­tos ob­jek­tai. Mil­ži­nų te­ma pa­si­rink­ta neat­si­tik­ti­nai. R. Ta­mu­lai­tis sa­ko, kad gam­tos su­vo­ki­mas per šias mi­to­lo­gi­nes bū­ty­bes ar­ti­mas čio­nykš­čių žmo­nių pa­sau­lė­žiū­rai.

"Ma­tyt, Kur­tu­vė­nų kraš­to­vaiz­dis žmo­nėms nuo se­no da­rė įspū­dį ir jie ieš­ko­jo paaiš­ki­ni­mo, kaip kū­rė­si gam­ta. To­dėl tu­ri­me daug pa­da­vi­mų apie mil­ži­nus. Štai, pa­vyz­džiui, kad ei­da­mas mil­ži­ni­nas nu­spren­dė pri­sės­ti pail­sė­ti. Pri­sė­dęs iš­kra­tė klum­pę ir taip su­py­lė gar­sų­jį Gi­ri­nin­kų kal­ną. Vė­liau nu­sia­vė ki­tą – ir su­py­lė Šat­ri­jos kal­ną", – at­sklei­džia R. Ta­mu­lai­tis.

Pri­si­dė­jo ir vie­ti­niai gy­ven­to­jai

Kiek­vie­nas eks­po­zi­ci­jo­je ap­si­gy­ve­nęs mil­ži­nas lan­ky­to­jams at­sklei­džia po ke­le­tą nau­jų te­mų, jų iš vi­so – dau­giau nei 20. Kal­ba­ma ne tik apie gam­tos ver­ty­bes, bet ir apie Kur­tu­vė­nų dva­ro so­dy­bą, ku­ri yra vie­na se­niau­sių Lie­tu­vo­je, apie žmo­gaus veik­los pa­lik­tus pėd­sa­kus – me­lio­ra­ci­jos sis­te­mą, ke­lius. Vie­nas iš eks­po­zi­ci­jos au­to­rių Gin­tau­tas Ba­ra­naus­kas sa­ko, kad uni­ka­lios in­for­ma­ci­jos pa­tei­kė pa­tys Kur­tu­vė­nų gy­ven­to­jai, re­gio­ni­nio par­ko dar­buo­to­jai.

"Vie­ti­niai pa­pil­dė eks­po­zi­ci­ją nuo­trau­ko­mis, pri­si­dė­jo sa­vo su­kur­ta vaiz­di­ne ir gar­si­ne me­džia­ga. Pa­si­da­li­no įra­šy­tu žo­di­niu pa­da­vi­mu, taip pat iš­skir­ti­niais šven­čių frag­men­tais. Pa­vyz­džiui, šio­je Lie­tu­vos da­ly­je šven­čia­mos Už­ga­vė­nės yra įtrauk­tos į Ne­ma­te­ria­laus kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių są­va­dą", – pa­sa­ko­ja G. Ba­ra­naus­kas.

Nau­jų ži­nių ir įvai­riau­sių fak­tų eks­po­zi­ci­jo­je iš­ties ne­stin­ga. Su­ma­ny­to­jai, sa­ko, sten­gę­si vi­sa tai pa­teik­ti taip, kad pa­ža­din­tų lan­ky­to­jų emo­ci­jas. Taip nau­ją in­for­ma­ci­ją priim­ti ne tik įdo­miau, bet ir leng­viau.

"Kiek­vie­nas mil­ži­nas siū­lo iš­ban­dy­ti ko­kią nors įdo­my­bę – iš­spręs­ti gal­vo­sū­kį, su­dė­lio­ti dė­lio­nę, pa­žais­ti žai­di­mą. Šios pa­pil­do­mos pra­mo­gos tu­rė­tų su­do­min­ti įvai­riau­sio am­žiaus lan­ky­to­jus", – ti­ki G. Ba­ra­naus­kas.

At­gi­mu­si dva­ro ra­ti­nė

Sa­vi­tą is­to­ri­ją iš­gy­ve­nu­si ir vie­ta, ku­rio­je įsi­kū­rė eks­po­zi­ci­ja – dva­ro ra­ti­nė. Pas­ta­tas sto­vi vie­to­je, ku­rio­je dar ak­mens am­žiu­je bu­vo įsi­kū­ru­si gy­ven­vie­tė. Ra­ti­nė, esan­ti ne­to­lie­se Kur­tu­vė­nų dva­ro rū­mų, yra tar­si jun­gia­mo­ji ūki­nės ir rep­re­zen­ta­ci­nės dva­ro da­lies gran­dis. Čia bu­vo lai­ko­mi ge­riau­sie­ji dva­ro žir­gai, su ku­riais va­žiuo­ta į sve­čius, ke­liau­ta.

"Į ra­ti­nę tilp­da­vo 8 žir­gai, taip pat sto­vė­jo ka­rie­tos, pa­dar­gai. Gre­ta stūk­so­jo gais­ri­nė – ve­ži­mas su van­dens pri­pil­dy­to­mis bač­ko­mis. Jei kil­da­vo ne­lai­mė, žir­gai ne­del­siant bū­da­vo kin­ko­mi ke­lio­nei. Ra­ti­nė­je gy­ve­no ir dva­ro ve­ži­kas, pri­žiū­rė­jęs ūkį. Tad tai tik­rai erd­vus pa­sta­tas. Eks­po­zi­ci­jos plo­tas ja­me uži­ma dau­giau nei 400 m²", – pa­sa­ko­ja R. Ta­mu­lai­tis.

Ša­lia Kur­tu­vė­nų dva­ro yra iš­li­kę ir dau­giau uni­ka­lių sta­ti­nių – svir­nas, ofi­ci­na, baž­ny­čia, ūki­niai pa­sta­tai. Šio dva­ro an­samb­lio at­kū­ri­mo dar­bai pra­dė­ti 1997-ai­siais ir šiuo me­tu jau yra ko­ne vi­siš­kai už­baig­ti, o di­džio­ji da­lis dva­ro sta­ti­nių eks­kur­si­jų me­tu yra priei­na­mi lan­ky­to­jams.

Įs­pū­din­ga gam­tos įvai­ro­vė

Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­rius pri­skai­čiuo­ja 78 gam­tos įžy­my­bes, siū­lo­mas pa­žin­ti lan­ky­to­jams. Be teks­te jau iš­var­din­tų ob­jek­tų, tai ir Bu­bių pi­lia­kal­nis, Zui­kiš­kės ąžuo­las, Juod­lės eže­ro ar­ba Vai­na­gių pa­žin­ti­niai ta­kai ir dau­gy­bė ki­tų gar­sių kraš­to vie­to­vių. Dar vie­na jų, Jaut­mal­kės gam­tos mo­kyk­la, kaip tik šiuo me­tu yra at­nau­ji­na­ma lan­ky­to­jams.

"Gam­tos mo­kyk­la įsi­kū­ru­si miš­kų lau­ky­mė­je, tra­di­ci­nės se­no­vi­nės sta­ty­bos tro­bo­je. Šiuo me­tu lan­ky­to­jai ne­tu­ri ga­li­my­bės čia il­giau pa­bu­vo­ti, ap­si­sto­ti kom­for­tiš­ko­mis są­ly­go­mis, ta­čiau jau ne­tru­kus bus įma­no­ma tai pa­da­ry­ti, pa­sto­vyk­lau­ti, dar ge­riau pa­žin­ti mū­sų apy­lin­kes", – pa­sa­ko­ja R. Ta­mu­lai­tis.

Na, o apy­lin­kės is tie­sų mar­gas­pal­vės. Jaut­mal­kės k. ir ki­to­se Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nio par­ko priei­go­se ga­li­ma ap­tik­ti ger­vių, gul­bių, die­ną pa­ste­bė­ti ore sklan­dan­čių jū­ri­nių ere­lių, nak­tį – šikš­nos­par­nių. Vaikš­ti­nė­jant po gam­tą ga­li­ma pa­ma­ty­ti įvai­riau­sios gy­vū­ni­jos: el­nių, stir­nų, la­pių, kiau­nių, vo­ve­rių ir dau­gy­bę ki­tų miš­ko gy­ven­to­jų. Be to, Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke sau­go­ma apie 100 į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­tų rū­šių, tarp jų virš 30 paukš­čių, apie 30 au­ga­lų. Pa­vyz­džiui, sa­ma­nos – pū­kuo­to­ji apuo­kė, smil­ty­ni­nis gvaz­di­kas. Gy­vū­nai – ža­lio­ji ru­pū­žė, skiau­te­rė­ta­sis tri­to­nas, paukš­čiai – di­dy­sis baub­lys, ru­da­kak­lis kra­gas ir t.t.

Ge­gu­žės mė­ne­sį Kur­tu­vė­nų re­gio­ni­nia­me par­ke star­tuo­ja va­sa­ros se­zo­nas, ku­ris trun­ka iki spa­lio 1 die­nos. Per­nai se­zo­no me­tu par­kas už­re­gist­ra­vo apie 30 tūkst. lan­ky­to­jų, ta­čiau nea­be­jo­ja­ma, kad ne­re­gist­ruo­tų par­ko sve­čių skai­čius yra ge­ro­kai di­des­nis.

Užs. Nr. 419286