Kur dėti negyvą paukštį?

Pa­gal­bos ne­su­lau­kė

Vaikš­ti­nė­da­ma po sa­vo so­dą po­nia Ra­sa tarp gė­lių pa­ste­bė­jo kaž­ką bal­tuo­jant. Iš pra­džių pa­gal­vo­jo, kad vė­jas iš kaž­kur at­ne­šė plė­ve­lės ga­ba­lą, tik ar­čiau priė­ju­si ir pra­sklei­du­si au­ga­lų la­pus pa­ma­tė, kad ant že­mės gu­li ne­ma­žas paukš­tis il­gu tam­siu sna­pu, pa­na­šus į ger­vę. Paukš­tis ne­be­ju­dė­jo, jau bu­vo nu­gai­šęs.

Šiau­lie­tė in­ter­ne­te su­si­ra­do Šiau­lių ap­lin­kos ap­sau­gos ins­pek­ci­jos nu­me­rį ir pa­skam­bi­no. Te­le­fo­nu at­si­lie­pęs spe­cia­lis­tas pa­ta­rė kreip­tis į Šiau­lių gy­vū­nų glo­bos na­mus, ku­rie esą su­ren­ka gai­še­nas. Ta­čiau ten at­si­lie­pu­si mo­te­ris pra­šė "pa­da­ry­ti ge­rą dar­bą" ir at­vež­ti paukš­tį pa­čiai, iš­gir­du­si, kad šiau­lie­tė ne­vai­ruo­ja, pa­siū­lė at­vež­ti ra­di­nį au­to­bu­su.

Po­niai Ra­sai iki sto­te­lės – apie 800 met­rų, to­dėl su to­kiu di­de­liu ir ne­leng­vu kro­vi­niu ne­si­ry­žo ke­liau­ti au­to­bu­su. Nusp­ren­dė pa­gal­bos ki­tur paieš­ko­ti. Pas­kam­bi­no į Gy­vū­nų glo­bos aso­cia­ci­ją. Čia iš­gir­do pa­siū­ly­mą paukš­tį už­kas­ti ar­ba kaip šiukš­lę iš­mes­ti į kon­tei­ne­rį.

Pa­lai­do­ti ne­ma­žą paukš­tį – ne juo­kų dar­bas mo­te­riai, juk rei­kia ne­ma­žą ir gi­lią duo­bę iš­kas­ti, kad šu­nys neat­si­kas­tų.

"Aš gal­vo­jau, kad čia bus pa­pras­tas rei­ka­las, pa­skam­bin­siu, at­va­žiuos ir iš­si­veš, juk ap­lin­kos ap­sau­ga tu­rė­tų bū­ti suin­te­re­suo­ta, nuo­lat tri­mi­tuo­ja, kad paukš­čių gri­pas siau­čia, ki­ti pa­vo­jai, kad rei­kia pra­neš­ti ra­dus nu­gai­šu­sį paukš­tį. O kai su­si­du­ri su to­kiu at­ve­ju, pa­si­ro­do, nie­kam neį­do­mu", – pa­skam­bi­nu­si į "Šiau­lių kraš­to" re­dak­ci­ją ste­bė­jo­si šiau­lie­tė.

Ger­vės – ne ve­te­ri­na­rų rei­ka­las

Ra­dus lau­ki­nį paukš­tį, ypač van­dens, ne­rei­kė­tų jo lies­ti ir in­for­muo­ti Vals­ty­bi­nę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą. To­kie nu­ro­dy­mai skel­bia­mi vie­šai ne vie­nos tar­ny­bos.

Su­si­sie­kė­me su Šiau­lių vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ku-vals­ty­bi­niu ve­te­ri­na­ri­jos ins­pek­to­riu­mi Arū­nu Tei­šers­kiu.

"Tai – lau­ki­nė fau­na, ir prie jos mums lie­pia ne­kiš­ti ran­kų, va­žiuo­jam tik prie šer­nų ir lau­ki­nių van­dens paukš­čių: gul­bių, žą­sų, an­čių, nes tik šie paukš­čiai pla­ti­na paukš­čių gri­pą. Kar­tą ra­do­me ke­le­tą nu­gai­šu­sių ki­rų, nu­ve­žė­me į tar­ny­bą ir ga­vo­me vel­nių", – aiš­ki­no A. Tei­šers­kis. Jis pa­ta­rė kreip­tis į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bę.

Sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio ir ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­ja Eg­lė Bru­žie­nė "Šiau­lių kraš­tui" sa­kė, kad dėl gy­vū­nų gai­še­nų su­rin­ki­mo Sa­vi­val­dy­bė yra pa­si­ra­šiu­si su­tar­tį su Lie­tu­vos gy­vū­nų glo­bos drau­gi­jos Šiau­lių sky­riu­mi, jo spe­cia­lis­tai at­vyks­ta ir pai­ma nu­gai­šu­sius gy­vū­nus, ta­čiau tik iš vie­šų vie­tų. O ką da­ry­ti, jei­gu pri­va­čio­je te­ri­to­ri­jo­je? Ve­dė­ja pa­ti­ki­no, kad ir to­kiais at­ve­jais yra ga­li­my­bė paim­ti, pa­ža­dė­jo su­si­siek­ti su įstai­ga ir pro­ble­mą iš­spręs­ti.

Su­si­dū­rus su to­kiu at­ve­ju, E. Bru­žie­nė siū­lė ir ki­tą va­rian­tą – pa­lai­do­ti gy­vū­ną.

Pa­gal Gy­vū­nų au­gin­ti­nių gai­še­nų tvar­ky­mo ve­te­ri­na­ri­jos rei­ka­la­vi­mus, pa­tvir­tin­tus Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu, gy­vū­nas ga­li bū­ti už­kas­tas pri­va­čio­je val­do­je, ta­čiau duo­bė tu­ri bū­ti ne ma­žes­nė kaip 1 met­ro gy­lio, o lai­do­ji­mo vie­ta – ato­kiau nuo pa­sta­tų, van­dens tel­ki­nių. Gy­vū­no gai­še­na ga­li bū­ti su­de­gin­ta de­gi­ni­mo įmo­nė­je ar­ba pa­tvir­tin­ta­me gy­vū­nų au­gin­ti­nių gai­še­nų kre­ma­to­riu­me.

Ne­ga­li­ma nu­gai­šu­sių gy­vū­nų mes­ti į ko­mu­na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius, pa­lik­ti ša­lia jų, ne vie­to­je už­kas­ti, pa­vyz­džiui, bend­ro nau­do­ji­mo te­ri­to­ri­jo­je, dau­gia­bu­čio na­mo kie­me, par­ke, vals­ty­bi­nė­je že­mė­je.

Už ne­tin­ka­mą nu­gai­šu­sių gy­vū­nų lai­ky­mą yra tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė, nu­ma­ty­ta Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­se, ir ga­li bū­ti ski­ria­mos bau­dos.