„...TEGUL VISI BUS VIENA“ (Jn 17. 21) – tik maketas, dar ne knyga

 

Prasidėjus vasarai, po kurios seks ruduo, į prisiminimų duris pasibeldė 2023-ieji, kuriuos Seimas buvo paskelbęs Šv. Juozapato metais, o Vyriausybė patvirtinusi Kultūros ministerijos parengtą jo kankinystės 400-ųjų metinių minėjimo planą.

„Svečias-prisiminimas“ rankose laikė bažnyčios istorikės dr. Aldonos Vasiliauskienės mokslo informacinio leidinio „...TEGUL VISI BUS VIENA“ (Jn 17. 21) maketą, kuris nebuvo netikėtas, nes turėjau laimės redaguoti rankraštį.

Kodėl toks pavadinimas pasirinktas? Todėl, kad Šventasis Juozapatas – šauklys religinio judėjimo, siekiančio visų krikščionių bažnyčių suartėjimo, bendravimo ir susivienijimo, kaip galutinio tikslo, kad būtų atkurta vieninga krikščionybė. Pasiaukojančiai vykdė Brastos Bažnytinės unijos nutarimus, paskirtas vyskupu, pasirinko ganytojišką šūkį „Tegul visi bus viena“ (Jn 17. 21).

Mokslo informacinis leidinys dedikuotas buvusios Bazilionų mokyklos kolektyvui – direktoriui Rimantui Goriui, pedagogams, mokiniams ir visiems darbuotojams. „Bazilionų mokykla 2001–2022 m. atliko itin reikšmingų darbų, įamžinant ir skleidžiant žinias apie vienuolius bazilijonus, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, prisidėjo iškeliant Juozapato vardą iki valstybinio pagerbimo. Deja, minėto laikotarpio pabaigoje jos pačios (žinoma, ne savo noru) nebeliko, tik – Bazilionų mokyklos skyrius. „Mokykla nusipelno būti įamžinta mokslo informaciniu leidiniu „...Tegul visi bus viena“ (Jn 17. 21), – poskyryje „Vietoje išvadų“ rašo dr. A. Vasiliauskienė. Be to, juk jos pradžių pradžia – 1773 m. vienuolių įkurtoji pradinė mokykla.

Mokslinį informacinį leidinį „...Tegul visi bus viena“ (Jn 17.21) palydi Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio Ganytojo žodis. Šiaulių vyskupija nuo 2001 m. įsijungė į procesą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, vienuoliams bazilijonams ir šventojo Juozapato vardui garsinti. Vysk. Eugenijus Bartulis visada dalyvauja konferencijose, taria svarų žodį. Dėmesį svečiams Ekscelencija liudija atminimo suvenyrais bei padėkos raštais. JE vysk. E. Bartulis tapo pirmuoju mecenatu, materialiai parėmusiu pirmąją tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, rodydamas pavyzdį būsimų konferencijų mecenatams.

Autorė, rašydama apie Šventojo Juozapato vardo ir vienuolių bazilijonų bei Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino garsinimą, išskyrė du laikotarpius: 2001–2022 ir 2022–2023 metus. Todėl šis originalus mokslinis leidinys, pateikiantis itin kruopščiai susistemintą informaciją, – dviejų dalių: „Šventojo Juozapato vardo garsinimas, atgavus Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčią“ ir „Šventojo Juozapato vardo garsinimas, LR Seimui paskelbus Šventojo Juozapato metus“.

Gausią informaciją sistemina ir apibendrina autorės sudarytos lentelės bei schemos. Pvz., lentelė „Konferencijų „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ ciklas“ (2001–2019) rodo, kad jų būta 15 (10 Lietuvoje ir 5 Ukrainoje), jose perskaityti 164 pranešimai (96 Lietuvoje ir 68 Ukrainoje). Schema „Šventojo Juozapato vardo garsinimas“ apima 4 formas – žodį (paskaitos, susitikimai, radijo laidos, TV reportažai, filmai), raštą (informacija, publicistiniai ir moksliniai straipsniai, knygos), meno kūrinius (ikonos, paveikslėkiai su maldelėmis, logotipai, vitražai, eilės, poemos, muzika, paminklai) ir kita (skveras, atminimo lenta–bareljefas, pašto ženklas, vokas, Bazilijonų spaustuvės paženklinimas).

Argumentavimo bei informacijos plėtros tikslais publikuojami preciziškai parengti priedai. Jie trijų tipų: 1) lentelė „Švč. Trejybės vardu tituluotos bažnyčios“ (jų Lietuvoje 53), nurodant vyskupijas, dekanatus, įvardijant parapijas, kurioms jos priklauso; 2) devynių bazilijonų kunigų ir vieno brolio, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje dirbusių atgaunant ir atgavus bažnyčią bei pastaraisiais metais ir itin daug nuveikusių parapijai bei vienuolynui, glaustos biografijos; 3) perspausdinti Šventojo Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno istorijai periodikoje publikuoti svarbūs straipsniai.

2023-ųjų metų renginiai įgalino žmones įsidėmėti, kad XVI pabaigoje–XVII a. pradžioje gyvenęs Juozapatas Kuncevičius – šventasis, sujungęs Vilnių su Ukraina, Kijevą su Roma. Todėl vertinga leidinyje autorės dr. Aldonos Vasiliauskienės pateikta medžiaga, tema „Šventojo Juozapato gyvenimo kelio į šventumą tyrinėtojai“ (6 biografijos). Savitai iškalbi lentelė „Šventojo Juozapato vardo garsinimas periodikoje – dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsniai (2002–2021)“, kurioje vardijamos vienuoliams bazilijonams skirtos 32 publikacijos lietuvių ir 7 – ukrainiečių kalba, ir „Dr. Aldonos Vasiliauskienės straipsniai mokslo leidiniuose, skirti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istorijai, Šventajam Juozapatui, vienuoliams bazilijonams“.

Bevartydamas knygos puslapius, beskaitynėdamas poskyrių antraštes, nejučiomis imi galvoti, kas jos autorę apdovanojo tokia žinių gausa. Klausimas rimtas. Juk dr. A. Vasiliauskienė – pirmoji Lietuvoje ėmėsi tyrinėti Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją. Ji – nuo 2001 m. Lietuvoje ir Ukrainoje vykusių konferencijų ciklo „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“ pagrindinė iniciatorė, organizatorė ir prelegentė, nuo 2001-ųjų – lietuvių ir ukrainiečių istorinių ir kultūrinių ryšių tyrinėtoja, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė, Lietuvos katalikų parapijų ir lietuvių dvasininkijos veiklos tyrinėtoja, visuomenininkė. Būtina pridurti, kad 1994–2006 metais daug nuveikė įamžinant lietuvių ir šveicarų mokslininko, literatūros istoriko ir pedagogo, publicisto, Lietuvos telegramų agentūros steigėjo ir pirmojo vadovo prof. Juozo Ereto (1896–1984) vardą Lietuvoje (1994–2006) ir Šveicarijoje (Bazelyje, 2010), kad talkino įkuriant Lietuvos – Šveicarijos mokslo, informacijos ir kultūros centrą ir kad 2012 m. Friburge išrinkta viceprezidente.

Dr. A. Vasiliauskienės tyrinėjimų kelią bažnyčių istorijos vaga pasuko susitikimas su į Lietuvą iš Romos 1991 m. atvykusiu kunigu Antanu Liuima SJ (1910–1942–2000) – Lietuvos katalikų teologu, jėzuitu, teologijos daktaru, pirmuoju lietuviu profesoriumi Popiežiškajame Grigaliaus universitete Romoje.

Kitas klausimas: „Kaip į dr. Aldonos Vasiliauskienės akiratį pateko Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas?“ Ant to kelio ją užvedė dabar Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje dirbantis kun. Jordanas Urbonas. 1997 m. pavasarį paskirtas klebonu į Bazilionų Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčią, suko galvą, kaip iškilmingiau ir prasmingiau su parapijiečiais paminėti jos 250 metų jubiliejų. Patyrė, kad dauguma gyventojų per mažai žino bažnyčios ir parapijos istoriją. Ir tada prisiminė, kaip 1993–1996 metais, klebonaudamas Čekiškėje, maloniai bendravo su dr. A. Vasiliauskiene, bažnyčios archyvuose ieškojusia medžiagos apie prof. Praną Dovydaitį (1886–1942). Susisiekė su mokslininke, pakvietė atvažiuoti, išsakė prašymą – remiantis bažnyčios archyvų medžiaga, parengti paskaitą, t. y. Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios istorijos apžvalgą. Ir labai apsidžiaugė jai sutikus.

Gražiai 1999 m. rugpjūčio 1 d. Bazilionuose buvo paminėtas bažnyčios 250 metų jubiliejus: iškilmingos šv. Mišios, klebono kun. Jordano Urbono iniciatyva ir lėšomis pastatyto ąžuolinio kryžiaus (autorius – Raimondas Lembertas) šventinimas, dr. A. Vasiliauskienės kruopščiai paruošta turininga paskaita ir kt.

Garsas apie vienuolius bazilijonus ypač intensyviai ėmė skambėti, kai 2000 m. dr. Aldonos iniciatyva buvo įkurta Lietuvių – ukrainiečių istorikų asociacija. Prezidente išrinktai dr. Aldonai Vasiliauskienei aktyviai talkino Vilniaus ukrainiečių bendrija (pirmininkė Natalija Šertvytienė) ir Šiaulių rajono savivaldybės mero pavaduotoja, o nuo 2004-ųjų – LR Seimo narė Rima Baškienė, Šiaulių vyskupijos vadovas JE Eugenijus Bartulis, universiteto prorektorius mokslo reikalams prof. Vaclovas Tričys, prorektorius – būsimasis rektorius prof. Donatas Jurgaitis, Bazilionų vidurinė mokykla (direktorius Rimantas Gorys, pavaduotoja Irena Vaičiulienė), o taip pat Lietuvoje dirbantys bazilijonų vienuolyno igumenai: t. Pavlo (Petro Jachimecas) OSBM, t. mgr.Vinkentijus (Vasylius Janickis) OSBM, t. lic. Vinkentijus (Vasylis Pelychas) OSBM, t. lic. Mykalojus (Ruslanas Kozelkivskis) OSBM bei vienuoliai, besidarbuojantys Ukrainoje ar diasporoje.

2013 m. gruodžio 19 d. Bazilionų vidurinėje mokykloje dr. A. Vasiliauskienė gavo neįprastą dovaną – atidaryta „Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasė“. Taip įvertintas istorikės mokslininkės 12 metų darbas, skirtas Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. Mokyklos direktoriui Rimantui Goriui pritvirtinus ant klasės durų vardinę lentelę „Dr. Aldonos Vasiliauskienės klasė“, Ypatingasis ir Įgaliotasis Ukrainos ambasadorius LR Valerijus Žovtenko perkirpo juostelę.

2014 m. išleista dr. A. Vasiliauskienės monografija – paminklas dabartinei vienuolių bazilijonų veiklai įamžinti „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“ (Šiauliai, 679 p.).

2017 m. gruodį pasirodė dvikalbė knyga „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies liaudžiai / Чин Святого Василiя Великого: iз народу – народовi“ (Šiauliai, Lvovas, 2017, 324 p.; sudarytojos: dr. Aldona Vasiliauskienė ir Olena Lukačiuk).

Nauja dr. A. Vasiliauskienės dvikalbė mokslo studija „LIETUVA – UKRAINA: religija, mokslas, kultūra Vilniaus vienuolių bazilijonų veikloje“ (Lvovas, 2021, 1112 p.). Moksliniu aspektu knyga vertinga tuo, kad iš kasdienio gyvenimo surinkta, susisteminta ir apibendrinta gausi faktinė medžiaga, liudijanti Vilniaus vienuolių bazilijonų 2001–2016 m. veiklą, likviduojant bolševikinio ateizmo padarytą žalą Bažnyčiai ir pačiam Ordinui, puoselėjant dviejų tautų Graikų ir Lotynų apeigų katalikų bendravimo ir bendradarbiavimo tradicijas.

Ir visai neglumina faktas, kad mokslo informacinio leidinio „...TEGUL VISI BUS VIENA“ (Jn 17. 21) autorė dar iki šios knygos rašymo pagerbta per 50 ukrainiečių kalba rašytų apdovanojimų. Apdovanota Garbės diplomais (2003; dviem 2015), Aukso žvaigžde (2006), T. Ševčenkos, I. Franko, M. Gruševskio Jubiliejiniais medaliais, Jubiliejiniu vardiniu medaliu, skirtu Ukrainos Graikų apeigų katalikų bažnyčios išėjimo iš pogrindžio 25-mečiui (2014), specialiu Sertifikatu, minint Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejų (2017). 2017 m. lapkričio 12 d. Vilniuje „Už pasiaukojamą darbą Kristaus Vynuogyne ir ypač už ženklų indėlį atgaivinant šventojo Juozapato vienuolyną, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčią, už tvirtą krikščionišką poziciją“ UGKC aukščiausias arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas Šv. Juozapato bazilijonų ordino 400-ųjų metinių proga įteikė Jubiliejinį medalį. Nepaprastieji ir įgaliotieji Ukrainos ambasadoriai Lietuvos Respublikoje yra apdovanoję Padėkos raštais. Padėkos raštą yra gavusi ir iš Izraelio ambasados. Ukrainos nacionalinės mokslo akademijos G. S. Skovorodos filosofijos instituto religijotyros skyrius išrinko Garbės nare bendradarbe (2013).

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka 2006 m. lapkričio 14 d. pasirašė įsaką, kuriuo už išskirtinius nuopelnus Ukrainos valstybei, minint Lietuvos ir Ukrainos diplomatinių santykių užmezgimo 15-ąsias metines, Šiaulių universiteto ir Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto vyr. mokslo darbuotoja dr. Aldona Vasiliauskienė apdovanojama Kunigaikštienės Olgos III laipsnio ordinu. Dr. A. Vasiliauskienė – pirmoji lietuvė ir pirmoji ne ukrainietė, gavusi tokį aukštą valstybinį apdovanojimą. Ukrainos Religijotyros asociacijos vardu specialųjį Padėkos raštą 2015 m. įteikė prezidentas prof. Anatolijus Kolodnyj.

Aldona Vasiliauskienė apdovanota dviem Popiežiaus Benedikto XVI Palaiminimais-raštais (ukrainiečių dvasininkijos iniciatyva – 2005 m. rugsėjo 30 d. ir lietuvių dvasininkijos – 2005 m. lapkričio 20 d.) ir Palaiminimo raštu iš Šventosios Žemės Kustodijos (2015) ir t. t.

* * *

Š. m. gegužės 7 d. realizuotas paskutinis punktas iš Šv. Juozapato metų minėjimo plane numatytųjų – Vilniuje prie buvusio Bazilijonų vienuolyno pastato atidengta atminimo lenta čia veikusiai spaustuvei įprasminti. Planas įvykdytas, bet taškas nepadėtas. Apie Šventąjį Juozapatą bus kalbama Seimo neplanuotuose renginiuose: 2024 m. rugpjūčio 5–6 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto organizuotoje konferencijoje „Ukraina ir Lietuva: istorijos, kalbos ir kultūros turizmo paralelės“ (pranešimą „Šventojo Juozapato vardo įamžinimo vietos Lietuvoje“ skaitys dr. A. Vasiliauskienė) ir 2024 m. spalio 2–3 d. Lietuvos kultūros tyrimų instituto organizuotoje konferencijoje „Kultūros istorijos šaltinių tyrimai ir jų aktualizacija“ (pranešimą „Šventojo Juozapato vardo garsinimas Lietuvoje 2001–2023 metais“ irgi skaitys dr. A. Vasiliauskienė). Be abejo, informacija apie minėtas konferencijas bus įterpta į leidinio „...TEGUL VISI BUS VIENA“ (Jn 17. 21) maketą.

O kada maketas taps knyga? Nežinių nežinia gaubia atsakymą. Prieš autorės akis jai neįveikiama itin sudėtinga kliūtis – lėšos leidybai!!!