Naujausios
Atsivežė romių dirbinių
Baltijos regiono romių asociacijos atstovės į Žagarę atsivežė savo rankų dirbinių: laimei ir sėkmei užkalbėtų apyrankių, sapnų gaudyklių, amuletų, auskarų, iš karoliukų vertų rankinių. Laukta vietos romių moterų susidomėjimo ir įsitraukimo į panašią veiklą. Atėjusios jaunos moterys romės su mažyliais ir vyresnės abejojo savo gebėjimais, teisinosi, tokių darbų nemokančios. Tuo tarpu, atvykusios iš Vilniaus romės Liza ir Nastia sakė spėjančios ir romų restorane dirbti, ir integracijos centre, ir kitų bendratautiečių vaikus prižiūrinčios, kai moterims prireikia išvykti į įvairias įstaigas tvarkyti reikalų.
„Kai nori, viską suspėji. Be to, mums ir patinka rankdarbiai. Štai, įsijungiu filmą, sėdu ir siuvu, veriu karoliukus. Tai atpalaiduoja ir džiugina, ir dar užsidirbti parduodant, ką pagamini, galima. O išmokti visko įmanoma, dabar tiek daug patarimų, pamokymų youtube platformoje – net nuo pačių paprasčiausių pradinių žingsnių“, – sakė Nastia.
Ne tik užsiėmimas, bet ir uždarbis
Kuo ypatingi tradiciniai romų papuošalai? Turbūt daugiausia susidomėjimo kėlė laimei ir sėkmei užkalbėtos raudonų siūlų apyrankės, prie kurių prisiūti miniatiūriniai medžiagos gabaliukais su įvyniotomis žolelėmis. Tokią apyrankę pagaminti labai paprasta, o atvykusių į Žagarę edukacijos mokytojų teigimu, jos buvo itin populiarios praėjusiais metais Vilniuje organizuotoje Tautų mugėje, kurioje Baltijos regiono romių asociacija turėjo savo vietą, papalpinę ir prekiavo rankdarbiais. Taip pat žmonėms patiko amuletai su netikromis monetomis, kurie, esą, pritraukia pinigus. Romės prekiavo ir sapnų gaudyklėmis, iš karoliukų vertais vėriniais, kitais papuošalais. tarp pačių romių populiarios vien iš karoliukų vertos apyrankės. O dar mugės lankytojoms moterims ypatingai patiko spalvingos romių skaros, daug kas norėjo įsigyti, tik jos buvo neparduodamos, iškabintos prekybos vietoje kaip dekoracijos. Po to mugės dalyvės pagalvojo, kad reiktų kitai mugei ir tokių skarų pasiūti.
„Mes norime parodyti, kad galima ne tik turėti mielą užsiėmimą laikui praleisti, tačiau ir užsidirbti. Mes apyrankes su žolelėmis Tautų mugėje pardavinėjome po septynis eurus, o jos greitai padaromos. Norime ta patirtimi pasidalinti su romėmsi Žagarėje ir pasiūlyti, kad jos taip pat imtųsi tokių rankdarbių ir dar šiemet galėtų suspėti pagaminti apyrankių ar kitų papuošalų iki Tautų mugės, kuri vyks rugsėjo viduryje ir kartu su mumis Vilniuje paprekiauti arba mes atvyksime, paimsime gaminius ir parduosime“, – pasiūlymą žagarietėms romėms pateikė Baltijos regiono romių asociacijos vadovė Vaiva Poškaitė-Kovaliuk.
Su romais dirba devynerius metus
V. Poškaitė-Kovaliuk pati nėra romė, o su romais dirba jau devynerius metus. Viskas prasidėjo nuo vieno susitikimo su „Sare Roma“ kolektyvo vadovu, Lietuvos romų bendruomenės pirmininku Ištvanu Kvik.
„Aš jau tuo metu dirbau su projektais ir jis pasiūlė bendradarbiauti, nes ir pats norėjo pradėti socialinius projektus vykdyti. Taip dirbame iki šiol. Per projektus esame organizavę romams įvairius mokymus, pavyzdžiui, ir vairavimo, kur žmonės galėjo nemokamai lankyti kursus ir įgyti vairavimo teises. Organizavome parodą apie žymius pasaulyje romus, rengiame edukacijas, dabar išleisime romų kalba kalendorių. Su I. Kvik kartu mynėme ministerijų slenksčius, kad rugpjūčio 2-oji – romų genocido diena – būtų įtraukta į atmintinų dienų sąrašą. Kodėl mūsų organizacija vadinasi Baltijos regiono romių asociacija? Todėl, kad bendraujant supratau vieną faktą: vaikus valstybė saugo, yra vaikų teisės, vyrai gali dirbti, yra labiau neprilalusomi, o romų moterys – pati pažeidžiamiausia grupė, nes jos labai anksti išteka, vos 15-16 metų, nebaigia mokslų, neįgyja jokios profesijos ir net neturi galimybės, nes augina vaikus, neretai Vilniuje net negauna darželio. Todėl ėmėmės jomis rūpintis. Be mūsų organizacijos, yra ir daugiau, užsiimančių su romais. Tai ir Lietuvos romų bendruomenė, romų vaikais besirūpinantys Romų visuomenės centras, „Padėk pritapti“, – pasakojo V. Poškaitė-Kovaliuk. – Padedame romių moterims įvairiais klausimais. Jų dauguma nemoka rašyti, skaityti, kai kurios ir lietuviškai prastai kalba arba apskritai nemoka lietuvių kalbos. Tad tarpininkauju, vykstu kartu į įveirias įstaigas tvarkytis doklumentų. Būna bėdų, kai romų šeima turi skolų, pavyzdžiui, už elektrą, lydžiu ir padedau išsiaiškinti, susidaryti skolų mokėjimo grafiką ir pan.“
