Plati architektoriaus G. Gumeniuko veikla

Georgijus – Jurgis

Georgijus Gumeniukas buvo ukrainietis. Baigęs studijas Sankt Peterburgo civilinės inžinerijos institute, 1920 metais jaunasis specialistas, atvykęs į Kauną, prisistatė, kaip asmuo turintis lietuviškų šaknų. Nuo to momento Georgijus tapo Jurgiu ir dažnai rašytiniuose šaltiniuose įvardijamas Georgijumi (Jurgiu) Gumeniuku.

Labai aktyvi G. Gumeniuko – inžinieriaus, architekto – veikla buvo Kaune. Jo suprojektuoti įspūdingi pastatai turėjo savitų bruožų ir išskirtinumų. Vienas tokių statinių – jo šeimos trijų aukštų namas, esantis Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto sankryžoje ( Laisvės al. Nr.12/ Vytauto pr. Nr.66.) Namui būdingi užapvalinti balkonai, ilgi laiptinės langai – bespalviai vitražai, išlikę ir iki šių dienų. Namas pagal to meto tradicijas buvo daugiafunkcis. Pirmas aukštas nuomojamas – skirtas prekybai. Antrame aukšte buvo įsikūrusi Lenkijos atstovybė. Trečiame aukšte gyveno architektas Grigorijus (Jurgis) kartu su žmona Kotryna, dantų gydytoja. Šis pastatas susilaukė didelio spaudos dėmesio tarpukariu. Apie jį buvo rašoma, tiek kreipiant dėmesį į išskirtinį to meto projektą, tiek „priekabiaujant“. Viena iš priekabių spaudoje – „tamstos namo balkone yra neestetiškai pritaisytas kotas vėliavai“.

Mokyklų architektas

1935 metais G. Gumeniukas pastatė keliabutį gyvenamąjį namą Kaune (Kęstučio g. Nr.19) ir buvo jo valdytoju. Tačiau neilgai trukus pastatas buvo pritaikytas trečiajai miesto gimnazijai. Valstybei skiriant didelį dėmesį švietimui architektas įsitraukė į švietimo įstaigų statymo programą. Jis suprojektavo daug mokyklų, skirtų įvairioms vietovėms – miestams bei miesteliams, pritaikytų įvariam moksleivių skaičiui, su įrengtomis patalpomis ir mokytojų butams.

Kai kurios mokyklos buvo didelės, originalios ir išsiskyrė G. Gumeniuko projektams būdingomis horizontaliomis langų juostomis. Toks plytų mūro statinys yra Joniškio „Aušros“ gimnazija, kuri buvo skirta dviems šimtams vaikų. Pastate buvo įrengtas centrinis šildymas. Klasės– šviesios ir erdvios. Šiuo laikotarpiu Šiaulių apskrityje buvo suprojektuotos Meškuičių ir Stačiūnų mokyklos.

G. Gumeniuko sukurtas standartinis mažagabaritės mokyklos projektas buvo įgyvendintas daugelyje Lietuvos miestelių. Vienaaukštės mokyklos projektas išsiskyrė funkcionalumu, pritaikant ir mezonino dalyje įrengtas patalpas mokymui bei mokytojų apgyvendinimui.

Išs­kir­ti­nė, su­kur­tu puoš­niu fa­sa­du, triaukš­tė dak­ta­ro Vin­co Ku­dir­kos pra­džios mo­kyk­la Šiau­lių Gu­ber­ni­jos mik­ro­ra­jo­ne, pa­sta­ty­ta 1930 me­tais. Jos di­din­gu­mą, tei­kia­mo moks­lo reikš­mę mo­kyk­lo­je tar­si pa­brė­žia ver­ti­ka­lios de­ta­lės sta­ti­nio cent­ri­nė­je da­ly­je. Mo­kyk­lai su­teik­tas var­das dar la­biau pa­brė­žia išo­ri­nes ir vi­di­nes for­mas bei erd­ves.

Kuršėnuose, Kaune, Linkuvoje...

Kuršėnuose stovi G. Gumeniuko suprojektuota šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1933 metais. Antrojo pasaulinio karo metu pastatas buvo apgriautas, labai nukentėjo bokštas, atgavus Nepriklausomybę, bokštas buvo atstatytas.

Didelio pripažinimo sulaukė bendras Georgijaus Gumeniuko ir Karolio Reisono projektas – kino teatras „Fortūna“ Kaune. 1929–1930 metais Laisvės al. Nr.46 A iškilęs pastatas buvo tituluojamas, kaip lietuviškiausias, moderniausias, aprūpintas to meto technologijų naujausia įranga statinys, kuriame tilpo apie 750 žiūrovų. Sovietmečiu šis kino teatras gavo „Laisvės“ pavadinimą.

G. Gumeniukas projektavo ne tik plytinius, dengtus tinku, pastatus. Pagal jo projektus pastatyta daug medinių pastatų. Išlikę išskirtiniai mediniai pastatai Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje. Tai – didesnės ar mažesnės vilos. Pavydžiui, Linkuvoje (Pakruojo r.) medinius vilos tipo pastatų, gyvenamų patalpų kartu su ligoninės palatomis projektus G. Gumeniukui užsakinėjo gydytojai Stasys Žąsinas ir Adolfas Petroliūnas. Jų namai buvo pastatyti miestelio Laisvės gatvėje. Modernios architektūros projektas buvo panaudotas ir naujam kioskui Linkuvos bažnyčios šventoriuje, kuriame buvo įrengta devocinių (bažnytinių reikmenų, maldaknygių, rožančių, tekstilinių dangalų, skulptūrėlių, šventųjų paveikslų, sakralinių rūbų ir kt.) prekių erdvė. Sovietmečiu „suvargęs“ statinys atkurtos Lietuvos laikais buvo nuverstas ir toje vietoje įrengtas tremtinių memorialas.

Linkuvoje pastatyta daug G. Gumeniuko suprojektuotų modernios architektūros medinių bei plytų statinių. Vieni jų išliko, kiti sunyko, Dingo daug garsaus autoriaus brėžinių.

–-

2023 metais Kaunas gavo UNESCO pasaulio nekilnojamo kultūros paveldo statusą. Prisimintas ir tarpukariu gyvenęs ir dirbęs ukrainiečių kilmės architektas, ieškojęs lietuviškų šaknų Lietuvoje. Georgijaus (Jurgio) Gumeniuko darbai Kauno miesto gatvėse pristatomi vietiniams turistams ir keliautojams bei atvykėliams iš viso pasaulio. Jo darbus studijuoja architektai ir mokslininkai. Jo stilių analizuoja studentai. Beveik užmirštas vardas vėl prikeliamas.

1944 metais G. Gumeniuko žmona su vaikais pasitraukė į Vakarus, vėliau į Australiją. Apie architekto likimą žinių labai mažai. 1980 metais Australijos lietuvių laikraščio “Tėviškė” puslapiuose buvo išspausdinta žinutė: „Adelaidėje mirė garsus lietuvis, architektas, inžinierius Grigorijus (Jurgis) Gumeniukas“.