Naujausios
Joniškio Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos parengtas kultūros paveldo projektas „Joniškio krašto latvių nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo ir populiarinimo keliais“ kėlė tikslą išaiškinti, surasti ir pažinti latvių tautinės mažumos paveldą.
Istorikas dr. Ernestas Vasiliauskas teigia: „atrodo, kad bendrijos [tautinės] yra šalia, bet jos nuaktualintos. Nedovanotina jas pamiršti, nes kartu tai – asmenybės, dalyvavusios krašto kultūriniame gyvenime, maldos namai formavo miestų urbanistinį veidą, o kapinės ir latvių kaimai – unikalų Žiemgalos lygumos kultūrinį kraštovaizdį“.
Tarpukaryje Joniškyje ir rajone gyvenę latviai turėjo savo maldos namus, veikė trys latvių mokyklos: Joniškyje, Žagarėje, Daunoraičiuose, leido savo laikraštį. Joniškyje garsėjo latvio Karlio Grauzio vadovaujamas Mokytojų knygynas Turgaus g. (dabar Miesto a.), Konstantino Berzinio fotografija.
Joniškio evangelikų liuteronų bendruomenė, kurią sudaro daugiausiai latvių tautybės ar kilmės žmonės, 2024 metais mini tris svarbias datas: 195 metai, kai 1829 m. įkuriama Joniškio filija; 75 metai, kai 1949 m. uždaroma Joniškyje veikusi evangelikų liuteronų bažnyčia ir 25 metai, kai ji 1999 m. atkuriama (Joniškio evangelikų liuteronų bendruomenė gauna buvusį gaisrinės pastatą).
Rugsėjo 10 d. į pasivaikščiojimą po Joniškį su gide Dalia Motik „Joniškio krašto latvių kultūros paveldas ir kitos įdomios istorijos“ leidosi gausus būrys joniškiečių ir M. Slančiausko progimnazijos moksleiviai, kurie skatinami mokytis kaimyninės šalies kalbą, domėtis kultūra.
Kur stovėjo Joniškio evangelikų liuteronų bažnyčia? Kur prieškario metais buvo įsikūrusios latvių mokyklos, fotoatelje ir knygynas, kurių savininkai buvo latvių tautybės žmonės?
XIX a. viduryje Joniškio evangelikai liuteronai sumanė pasistatyti mieste bažnyčią. Taip atsirado ne tik pastatas, kuris jau tarybiniais metais, buvo paverstas į laidojimo namus, bet ir nutiesta gatvė, vėliau gavusi Latvių g. pavadinimą. Iki II-ojo pasaulinio karo Joniškyje veikė vidurinė latvių mokykla. Ji buvo įsikūrusi pastatuose, kurie stovėjo dabartinėse Žagarės ir Upytės gatvėse. Tai buvo vienintelė latvių mokykla Lietuvoje.
Livonijos g. 2 (dabar tai – automobilių aikštelė prie parduotuvės „Eglė“) stovėjo mūrinis dviejų aukštų pastatas, kuriame buvo įsikūrusi latvių tautybės fotografo K. Berzinio atelje. Pastatas subombarduotas II-ojo pasaulinio karo metais. Neišliko ir Mokytojų knygynas, kurį valdė impozantiškas dailininkas, mokytojas, verslininkas Karlis Grauzis.
Kiekvieno sustojimo metu gidė Dalia papasakojo išsamią, įdomią istoriją. Buvo prisiminta turtinga mūsų krašto latvių istorija. Pasivaikščiojimas baigėsi prie pastato, kuriame, jau atkūrus Nepriklausomybę, įsikūrė evangelikų liuteronų bažnyčia. Tai buvęs gaisrinės pastatas, deja, jis taip ir nebuvo renovuotas ir pritaikytas tikinčiųjų reikmėms.
Rugsėjo 12 d. vyko konferencija „Latvių kultūros ir architektūros paveldas Lietuvoje ir Joniškio krašte“, kurioje pranešimus skaitė istorikai dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir dr. Ernestas Vasiliauskas. Tačiau pirmiausia pristatyta foto parodos „Latvių nekilnojamasis kultūros paveldas Joniškio rajone“ ir apdovanoti laureatai. Foto konkurso vertinimo komisijai teko peržiūrėti net 193 fotografijas. Iš tokios gausos buvo atrinkta 17 nuotraukų, kurios eksponuojamos bibliotekos skaityklos languose. Komisijos pirmininkas Ignas Vilčiauskas apžvelgė fotografijas, jų meninę vertę. Nugalėtojais tapo: Kristina Grigaliūnaitė, Roma Jeskevičienė ir Stefanija Grigaliūnienė. Jas bibliotekos direktorė Jovita Šimkevičiūtė apdovanojo prizais. Padėkos žodį tarė ir paguodos dovanėles kitiems dalyviams įteikė rajono mero pavaduotoja Vaida Aleknavičienė.
Istorikė dr. V. Akmenytė-Ruzgienė pristatė savo disertacijos temą „Tautinio ir pilietinio tapatumo sankirtos: Lietuvos latvių bendruomenė XIX a. pab.–1940 m.“ Detaliai apžvelgtos latvių bendruomenės Lietuvoje: statistika, papročiai, tikėjimas. Tarp dviejų naujų valstybių (Lietuvos ir Latvijos) 1921 metais buvo kilęs ir konfliktas dėl sienų, kuriam išspręsti buvo pasitelktos tarptautinės pajėgos.
Kraštietis dr. E. Vasiliauskas apžvelgė temą „Joniškio rajono latvių bendruomenė: dundurniekai“. Dundurniekai tai – latvių evangelikų liuteronų diaspora Lietuvoje, Joniškio valsčiuje susiformavusi XVII–XIX a. vokiečių baronų valdytame Daunoravos dvare. Latvių kalba jie buvo vadinami vadinti dundurniekais. Bendruomenę iki 1940 m. okupacijos ir trėmimų sudarė apie 500–600 žmonių. Jie turėjo savitą tik jiems būdingą tarmę, kuri skyrėsi nuo latvių bendrinės kalbos. Dundurniekai nuo aplinkinių buvusios kaimų lietuvių neabejotinai skyrėsi savitu, uždaru gyvenimo būdu, religija, papročiais, tarme, buitimi, virtuve. Tarpukariu (1918–1940 m.) jie turėjo valdiškas mokyklas: Daunoravos ir Daunoraičių. Taip pat nevyriausybinę organizaciją – Joniškio latvių švietimo draugiją, ji įkurta 1922 m., turėjo per 50 narių.
Joniškio rajono savivaldybės Jono Avyžiaus viešoji biblioteka Europos paveldo dienoms skirtus renginius organizavo jau 11-tą kartą. Projektą finansavo Kultūros paveldo departamentas ir Joniškio rajono savivaldybė.
