Naujausios
Dokumentai sisteminami ir aprašomi
Šiuo metu Kelmės krašto muziejaus darbuotojai apžiūri kiekvieną gautą dokumentą, jį įvertina, aprašo ir inventorizuoja.
„Toks ilgas ir lėtas darbas – kaip tik pandeminiam laikotarpiui, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė. – 22 dėžes su dokumentais gavome visai neseniai. Reikia kiekvieną apžiūrėti, išstudijuoti. Tam prireiks daug laiko.
Apie 1990 metais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pirmuosius žingsnius nėra daug medžiagos. Todėl kelmiškių šeimos archyvas muziejui – labai vertingas. Galbūt remdamiesi sukauptais dokumentais, leidiniais, nuotraukomis, ateities istorikai rašys knygas.“
Archyvas iš trijų dalių
Kaip informavo D. Žalpienė, archyvas susideda iš trijų dalių. Penkiose dėžėse sukaupti kelmiškio mokytojo, Lietuvos demokratų partijos Kelmės skyriaus įkūrėjo ir pirmininko Vytauto Urbiko dokumentai.
Ilgą laiką V. Urbikas dirbo Kelmės vakarinėje vidurinėje mokykloje. Kelmiškiai jį prisimena kaip tikrą šviesuolį, inteligentą, gebėjusį išlaikyti nepriklausomybės dvasią ir sovietiniais laikais. Todėl papūtus laisvės vėjams, jis pasinėrė į Nepriklausomybės atkūrimo ir stiprinimo darbus.
1989 metais V. Urbikas išrinktas Lietuvos demokratų partijos Kelmės skyriaus pirmininku. Jis bendradarbiavo su Laisvės kovų archyvu. Organizavo istorinę konferenciją „Lietuvos laisvės armija – lietuvių tautinio pasipriešinimo organizacija“. O 2004 metais jo ir Albino Klimo iniciatyva Plungės rajone, Platelių miestelyje, atidengtas paminklas Lietuvos laisvės armijai. Tai buvo pirmasis toks paminklas Lietuvoje.
Visa ši veikla ir atsispindi V. Urbiko surinktuose dokumentuose, straipsniuose, nuotraukose.
Mokytoja Salomėja Jasaitytė – Urbikienė, 56 metus gyvenusi Kelmėje, žinoma, kaip aktyvi Lietuvos sąjūdžio dalyvė, Kelmės sąjūdžio organizatorė.
Dviejose dėžėse sudėti jos surinkti Sąjūdžio veiklą atspindintys dokumentai, leidiniai, straipsniai, nuotraukos, jos kaip mokytojos darbinė veikla.
Didžiausioji dovanoto archyvo dalis – 15 dėžių tarpukario ir pokario kelmiškio inteligento teisininko ir istorijos mokytojo, tipiško senosios kartos inteligento Juozapo Stasiulaičio tarpukario laikotarpio knygos, periodiniai leidiniai ir dokumentai. Po J. Stasiulaičio mirties didelė dokumentų dalis pateko pas V. Urbiką. Todėl dabar drauge su V. Urbiko archyvu ir J. Stasiulaičio archyvas perduotas Kelmės krašto muziejui.
Kaip informavo dovanotus dokumentus tvarkanti Kelmės krašto muziejaus vyriausioji muziejininkė Laima Šimkutė, J. Stasiulaitis kartu su kitais kraštotyrininkais entuziastais J. Vadeikiu ir J. Klimašausku įkūrė visuomeninį Kelmės kraštotyros muziejų. Taigi, gali būti laikomas šiandieninio muziejaus pradininku.
Iš Kelmės į Kretingą, iš Kretingos į Kelmę
Po S. ir V. Urbikų mirties jų dukra Jurga Bardauskienė archyvą patalpino savo sodyboje Kretingos rajone. Tarp Salantų ir Darbėnų esančioje etnografinėje sodyboje dokumentai pragulėjo keliolika metų.
Tačiau pasikeitus aplinkybėms, sodybą teko parduoti. O Klaipėdoje, bute, nebuvo vietos sutalpinti tokį gausų istorijos turtą. Todėl dovanotoja atrinko, jos nuomone, pačius svarbiausius ir įdomiausius dokumentus ir perdavė juos muziejui.
