Naujausios
Kelionė į sielos tėvoniją
Vilniuje gimusi, bet šiuo metu Klaipėdoje gyvenanti rašytoja Nijolė Kliukaitė-Kepenienė savo romaną „Rupaus malimo“ pavadino kelione į sielos tėvoniją.
Du miestus: gimtąjį Vilnių ir Mažosios Lietuvos žemę Klaipėdą dievinanti rašytoja savo romane stengiasi atskleisti ypatingą prūsų charakterį, pabrėžti jų orumą ir išdidumą netgi pačiomis sunkiausiomis ir skaudžiausiomis gyvenimo akimirkomis. Atrodo, jog pačiuose jų genuose užkoduota taisyklė: negalima elgtis taip, kaip negalima. Nors šiaip jau daugelis žmonių linkę pateisinti blogus savo poelgius „tokiais laikais“, „ir kiti taip elgiasi“, Mažosios Lietuvos žmogus niekuomet to nedarys. Neleis prigimtinis jo padorumas.
Romano siužetui N. Kliukaitė-Kepenienė panaudojo ligoninėje lankytos prūsų palikuonės Anos Helenos Saprykinos pasakojimą apie savo tėvų gyvenimą, sunkų, dramatišką likimą ir gebėjimą bet kokiomis aplinkybėmis išsaugoti žmogiškąjį orumą.
Daugelio herojų vardai ir pavardės – tikri, paimti iš autentiško Helenos pasakojimo.
Romane keliamas klausimas „Kas lieka, kai tau atima gyvenimo skonį, bet gyvastį dar palieka?“
Per vienos šeimos likimą rašytoja bando atskleisti skaudžią ir paslaptingą Prūsijos istoriją ir pasidalinti su skaitytojais tuo artumu, kurį pati jaučia Prūsijai.
Lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame isntitute baigusi Nijolė Kliukaitė Kepenienė dirbo mokytoja. Literatūrinį kelią pradėjo rašydama pasakas vaikams. Vėliau sudomino iškilios Lietuvos asmenybės. Yra parašiusi knygas apie Gabrielę Petkevičaitę Bitę, apie Ievą Simonaitytę ir pelniusi Gabrielės Petkevičaitės Bitės bei Ievos Simonaitytės premijas.
Kaip poetė, prozininkė ir vertėja žinoma klaipėdietė yra parašiusi ir išleidusi 30 knygų.
Premija bus įteikta rugsėjo 17 -ąją
Viena prestižiškiausių Žemaitės literatūrinė premija už geriausią metų grožinę prozą kaimo tematika pradėta teikti 1966 metais. Ją įsteigė tuometinis Kelmės rajono Žemaitės kolūkis. Pirmąja premija už apsakymą „Ko nepasakė Laukys“ buvo apdovanotas rašytojas Juozas Baltušis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir iširus kolūkiams, trejus metus premija nebuvo teikiama. 1994 metais rajono savivaldybė nutarė tęsti tradiciją ir atgaivino premijos skyrimą. Pirmąja nepriklausomos Lietuvos Žemaitės literatūrinės premijos laureate tapo rašytoja Vanda Juknaitė už romaną „Šermenys“.
2000 eurų Žemaitės literatūrinė premija skiriama kas antri metai. Laureatas apdovanojamas ir vardine tautine juosta bei premiją liudijančiu dokumentu.
Šiemet Žemaitės literatūrinei premijai buvo pasiūlyti trys kūriniai. Mokslininkė Ieva Švarcaitė premijai gauti pristatė savo knygą „Pietų Žemaitijos etnografinis paveldas“. Kelmės Žemaitės viešoji biblioteka premijai gauti siūlė Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną „Šulinys“.
Kelmės rajono savivaldybės komisija literatūrinėms premijoms skirti balsų dauguma nusprendė premiją skirti Nijolei Kliukaitei-Kepenienei už romaną „Rupaus malimo“, kurį premijai skirti pasiūlė Lietuvos rašytojų sąjunga.46 – oji Žemaitės literatūrinė premija bus įteikta rugsėjo 17 dieną Kelmės Žemaitės viešojoje bibliotekoje.