Žeimelis ruošiasi atidengti paminklą Teodorui Grotusui

Redakcijos archyvo nuotr.
Kęstučio Balčiūno sukurtas Teodoro Grotuso paminklo maketas eksponuojamas Žeimelio „Žiemgalos“ muziejuje.

Žeimelis (Pakruojo r.) intensyviai ruošiasi pasaulyje garsaus mokslininko Teodoro Grotuso (Theodor von Grotthuss) paminklo atidengimui – skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta bronzinė skulptūra centrinėje aikštėje visuomenei bus pristatyta kovo 26-ąją, minint mokslininko 200-ąsias mirties metines.

Kovo 4 dieną Žeimelyje, buvusioje Žemės ūkio mokykloje, vyko mokslinė konferencija „Teodoras Grotusas. Genijus, pralenkęs laiką“.

Pranešimus skaitė profesorius Rimantas Ramanauskas („Teodoro Grothuso indėlis į pasaulinį mokslą“), dr. Birutė Railienė („Atvedęs į Lietuvos mokslo istorijos Olimpą“), profesorė Grasilda Blažienė („Išnykusių likimų ir išnykusių kalbų nebūna“), docentas Ernestas Vasiliauskas („Baronai fon Grothusai Kurše ir Lietuvoje“), profesorius Aivaras Kareiva („Keli štrichai apie Teodoro Grotuso fondo veiklą“).

Metų pradžioje Pakruojo krašto Žiemgalos muziejuje Žeimelyje buvo atidaryta fotografijų paroda „Nuo projekto iki rezultato“: nuotraukos atskleidė 36 metų istoriją – tiek laiko prireikė, kol skulptoriaus K. Balčiūno projektas buvo įgyvendintas. Žiemgalos muziejuje saugomas ir K. Balčiūno sukurto paminklo maketas.

1785 metų sausio 20 dieną Leipcige gimusio garsaus mokslininko gyvenimas glaudžiai susijęs su Žiemgalos kraštu: jis augo Gedučių kaime dvarininkų bajorų šeimoje netoli Žeimelio miestelio. 1808 metais T. Grotusas visam laikui apsigyveno savo motinos dvare Gedučiuose, jame buvo įsirengęs laboratoriją. Savo darbais ir pažiūromis mokslininkas toli pralenkęs savo meto visuomenę, šiandien žinomas kaip elektrochemijos ir fotochemijos klasikas. Sukūrė pirmąją elektrolizės teoriją bei nustatė pagrindinius šviesos poveikio dėsnius.

Mokslininko atminimą Žeimelyje saugo muziejus, jo vardu pavadinta gatvė. Paminklas T. Grotusui Žeimelyje – pirmasis Lietuvoje.