Naujausios
Žagariečiai atkūrė senovines lėles
Žagarės gimnazijos mokinės Greata Balčiūnaitė, Indrė Kukanauskaitė su pedagoge Vida Paulauskiene ėmėsi netikėto ir, kaip vėliau pasirodė, sudėtingo sumanymo — atkurti Žagarės krašto senovines lėles. Po metų darbo, talkinant vietos vyresnio amžiaus gyventojams, siuvimų ir persiuvimų, drožimų ir lipdymų gimnazistės užkariavo jaunųjų Europos Sąjungos mokslininkų konkurso komisijos simpatijas, pelnydamos pirmojo laipsnio diplomą.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Trys eilės lėlių
Ant viršutinės grubia drobine medžiaga aptrauktos trijų aukštų lentynos puikuojasi beveik pusmetrinės tautiniais rūbais vilkinčios moterys. Vienos galvą puošia karūna, kitos — gėlių ornamentu nerta juostelė, languoti sijonai su dviem apkraštuotais pasijoniais ir kelnėmis su „krezulais“, megztos raštuotos vilnonės kojinės (“Autų, šiukštu, negalima, Žagarės krašte moterys jų nedėvėjo“, — vėliau paaiškins šių kūrinių autorės), naginės.
Vidurinėje lentynoje kaip teatre išsirikiavusios puošniais aksomo ir kitų brangesnių medžiagų baltais, mėlynais, tamsiai raudonais rūbais vilkinčios lėlės — baronaitės. Jų galvos apdangalai — kepuraitės su vualiais, gėlytėmis, iš lino plaukų suformuoti kuodeliai, kaklus juosia karoliai. Tokių gražuolių galėjo turėti ne kiekvienos šeimos mergaitė, tik turtingesnių, labiau išsilavinusių.
Nuo žemiausios pakopos — pirmos lentynos žvelgia kukulakės, ilgakasės, skarytėmis pridengusios plaukus ir visos — besišypsančios, moteriškaitės. Jų rūbeliai languoti, dryžuoti, skarelių kraštai išpešioti paprastais kutais, nuardžius keletą siūlų. Viena lėlytė — miniatiūrinė, gal penkių centimetrų ūgio.
„Su tokiomis lėlėmis vaikai žaisdavo laidotuves. Jos telpa į degtukų dėžutę, tarsi į karstelį“, — gyvenimiškai rimta tema prabilusi nustebina mokytoja, Žagarės regioninio parko vyriausioji specialistė Vida Paulauskienė.
Šios lėlės, atkurtos pagal senolių pasakojimus, liudija vaikus anuomet norėjus žaisti realų gyvenimą: su kūdikiais, laidotuvėmis, vestuvėmis.
Žagarietės — nacionaliniame finale
Žavios iš drobės pasiūtos lėlės, papuoštos lininiais plaukais, prikimštos skudurėlių arba pjuvenų, drožtos švilpynės, vėjarodės, medinis šautuvas ir traktorius, karpiniai, fotografijos, filmukas, rodantis lėlių gaminimo procesą ir gyvai pristatantis senuosius žagariečius, pasakojančius apie savo vaikystės žaislus, lauko ir vidaus žaidimus, dėmesio sulaukė Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse.
Žagarės gimnazijos mokinės, Infoklubo narės Greata Balčiūnaitė ir Indrė Kukanauskaitė vienintelės iš Šiaulių apskrities pateko į baigiamąjį nacionalinį Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso turą, kuriame iš 130 mokslinių tiriamųjų kūrybinių darbų buvo atrinkti 27, ir sulaukė apdovanojimo — pirmojo laipsnio diplomo.
Tema apie žaislus daug kam buvo netikėta, bet pačios merginos ja liko labai patenkintos.
„Mokytoja pasiūlė keletą variantų, keletą temų ir mes išsirinkome šią. Rezultatai nenustebino, nes jau iš anksto supratome, jog senelių žaislai negali būti tokie, kaip dabar, visos medžiagos ir technologijos tobulėja,“ — “Šiaulių kraštui“ aiškino Greata Balčiūnaitė.
Pirmą kartą rinkta informacija
Merginų mokytoja Vida Paulauskienė sako, kad tema išsiskyrė naujumu, nes senovės žaislai ir žaidimai Lietuvoje buvo tyrinėti, bet duomenų apie Žagarės krašto senelių ir prosenelių vaikystės pramogas, tuometinius populiariausius žaislus ir žaidimus niekur nerasta. O juk žaislai, kaip ir apyvokos daiktai, baldai, visa aplinka, daug gali papasakoti apie krašto kultūrą, papročius, gamybos priemones, medžiagas. Tyrimas buvo atliekamas apklausiant šimtą Žagarės miesto ir apylinkių vyresnių kaip 50 metų žmonių.
Prieš šimtą ar penkiasdešimt metų vaikai ir jų tėvai turėjo įdėti daug išmonės, kad sukurtų žaislą, o dabar galima viską nusipirkti prekybos centruose. Žmonės naudojo tas medžiagas, kurios buvo šalia: molį, medį, popierių, pjuvenas, skiautes.
Sukurtame filmuke apie senuosius žaislus ir žaidimus vietos šviesuolis Vytautas Vaitkus pasakoja, kad šautuvėlius berniukai gamindavo iš gontų — lentučių stogams dengti. Žinia, negalima jų imti, bet septynmečiai aštuonmečiai slapta nugvelbdavę. O kaip šautuvas atrodo, sužinojo iš šaulių organizacijos.
Kitas žagarietis Leonas Levinskas rodo, kaip šaudydavę iš „ragatkės“, žaisdavę kryžiuočių ir lietuvių karą.
„Kukuliuotos“ lėlės ir raudona spalva
„Kitur neteko matyti vadinamų “kukuliuotų“ lėlių, kurios gaminamos iš daug sluoksnių medžiagos, taip pat kai kurie vyresni žmonės prisiminė lipdę žmogeliukus, gyvūnus iš tešlos arba lieję iš vaško. Bet daugiausia siūtos skudurinukės, prikimštos vatos arba pjuvenų. Lygindami Joniškio, Žagarės ir pasienio zonos Latvijos miestų tautinius rūbus, pastebėjome, kad mūsų krašto rūbai skiriasi nuo joniškietiškų raudonos spalvos gausa ir spalvomis bei ornamentika artimesni latviškiems arba žemaitiškiems.
Atkuriant lėles ypatingai daug medžiagos suteikė krašto šviesuoliai Romualda ir Vytautas Vaitkai. Su Vaitkiene konsultavomės ne kartą. Ji tikrino mūsų darbą, atidavė vieną iš savo vaikystės išsaugotą lėlę — baronaitę, kurios suknelę mes tik pagražinome geltonomis juostelėmis, — aiškina Vida Paulauskienė. — Rūbelius lėlėms teko persiūti kelis kartus, ir lėlių akis taisyti. Tie kūriniai, kuriuos siūti, megzti padėjo mokytojos Daiva Navickaitė, Irena Vasiliauskienė, yra išskirtinis rankų darbas, vienetiniai.„
Pasak mokytojos, žaislų kūrimu užsikrėtė ir kiti mokytojai bei mokiniai. O policijos nuovados viršininkas Vytautas Pakatilius iš medžio pagal Vytauto Vaitkaus brėžinius pagamino medinį šautuvą ir traktorių, Andželika ir Jonas Laksai išdrožė medinius paukštelius— švilpukus.
Seniūnė Stasė Eidukienė rado siuvėjas, savo parama talkino regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas, UAB „Arx Baltica“ vadovas Rolandas Dovidaitis, konsultacijomis — Kultūros centro direktorė Aida Visockienė, Šiaulių “Aušros“ muziejaus specialistai, Žagarės klebonas Marius Dyglys, paskolinęs bažnyčios turimus tautinius rūbus fotosesijai, davęs medžiagos. Visų pagalbininkų, pasak žaislų atkūrimo iniciatorių, neįmanoma išvardinti.
Autorės nuotr.
LĖLĖS: Pagamintos lėlės lentynose suskirstytos pagal rūbų prabangą ir stilių.
PROCESAS: Darbo autorės parengė ir tokius fotografijų lankstinukus, kuriuose matomas lėlių gaminimo procesas.
PAPRASTOS: Dažniausiai lėlės būdavo kuriamos iš paprastų skudurėlių, rūbams panaudojant likusias skiautes nuo šeimos narių rūbų.
ŠVILPYNĖS: Berniukų vienas mėgiamiausių žaislų būdavo iš medžio išdrožtos švilpynės.
KŪDIKIS: Mokytoją Vidą Paulauskienę sužavėjo, kad net kūdikių lėlyčių rūbeliai būdavo apneriami, papuošiami.
IŠSKIRTINUMAS: Mokytoja Vida Paulauskienė sako, kad senovės žaislai ir žaidimai Lietuvoje buvo tyrinėti, bet duomenų apie Žagarės krašto senelių ir prosenelių vaikystės pramogas, tuometinius populiariausius žaislus ir žaidimus niekur nerasta.
Vidos PAULAUSKIENĖS nuotr.
KONKURSE: Jaunųjų Europos sąjungos mokslininkų nacionaliniame konkurse žagariečių Indrės Kukanauskaitės (pirma iš kairės) ir Greatos Balčiūnaitės darbas, pristatantis senovinius žaislus, sulaukė komisijos narių susidomėjimo.