Žagarė paminėjo scenos karaliaus V. Daunoro gimtadienį

Loretos RIPSKYTĖS nuo­tr.
Iš ekrano žvakių šviesoje žvelgia pats operos karalius Vaclovas Daunoras.
Vasario 1-ąją Žagarė paminėjo vienos iškiliausių savo krašto asmenybių, bene žinomiausio vyresniosios kartos Lietuvos boso, operos solisto, užkariavusio užsienio šalių scenas, Vaclovo Daunoro gimtadienį. Prieš dvejus metus pasaulį palikusiam dainininkui, Joniškio garbės piliečiui šiemet būtų sukakę 86-eri. Legendinio boso atminimas išliks, kol bus bent vienas jį prisimenantis ar apie jį girdėjęs. O tai padaryti padės ir Joniškio kultūros centro pirmą kartą šiemet organizuojamas Vaclovo Daunoro vardo tarptautinis bosų konkursas.

Išskirtiniai archyviniai kadrai

Ateinančius į renginį pasitiko iš patefono sklindantis Vaclovo Daunoro balsas, greta padėta su juo įvairiuose leidiniuose spausdintų interviu kopijų.

Žagarės kultūros centro salėje, gausiai apšviestoje žvakėmis, patiestas raudonas kilimas – lyg takas tam, kuris nebeateis, bet kurio pėdos čia praėjo prieš kelerius metus, kai miesto aikštėje jam buvo atidengtas vardinis krėslas.

Pasigirsta orkestro muzika ir improvizuotame ekrane ant sienos atgyja vaizdai. Vacovas Daunoras – iš operos „Don Karlas“ atlieka išskirtinę Pilypo II ariją, tapusią jo vizitine kortele. Vėliau žiūrovai išvysta seniai matytus kadrus iš 1970-ųjų, Lietuvos kino studijos filmuotą medžiagą apie jauną, bet jau žinomą V. Daunorą – operos solistą, Konservatorijos dėstytoją. Kadruose prabėga repeticijos akimirkos: vokalinius pratimus atlieka anuomet viena jo studenčių, dabar žinoma operos solistė joniškietė Sofija Jonaitytė.

Čia pat gyvai žiūrovai išgirsta ir kitą bosą, kraštietį, iš Joniškio rajono kilusį Tomą Vilaniškį (akompaniatorė Aurelija Kržanavičienė), jis atlieka keletą kūrinių, tarp jų ir iš V. Daunoro repertuaro, o pasirodymą baigia daina „Žagare mano, Žagarėle...“.

Dainavo su pačiu Lučianu Pavaročiu

Renginio vedėjas, Žagarės kultūros centro režisierius Jonas Gricius pristato Vaclovo Daunoro gyvenimo esminius momentus. Išties, šio neeilinio žmogaus gyvenimas vertas filmo. Berniokas iš Žagarės sugebėjo pasiekti didžiausių aukštumų. 1962-aisiais jis iškovojo trečią vietą M. Glinkos konkurse Maskvoje, 1966-aisiais tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje pelnė ketvirtą vietą, 1971 metais tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) konkurse laimėjo „Grand Prix“. 1967-aisiais V. Daunoras išvyko į stažuotę Milane, ten „Rigoleto“ spektaklyje dainavo su pačiu Lučianu Pavaročiu.

1993 metais emigravęs į JAV, 1996-aisiais Vaclovas Daunoras pradėjo dainuoti Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre ir savo karjerą baigė 2005-iaisiais. Ryškūs vaidmenys: Pilypas II operoje „Don Karlas“, Mefistofelis „Fauste“, Bazilijus „Sevilijos kirpėjuje“, Greminas „Eugenijuje Onegine“, Monteronė „Rigolete“, karalius Henrikas „Lohengrine“ ir kiti. Jo pasirodymai sulaukė ir itin palankių kritikų įvertinimų „The New York Times“ dienraštyje.

Nuo likimo nepabėgsi

Tačiau iki tol vedė sunkus, sudėtingas kelias. V. Daunoras dar visai paauglys, 8-oje klasėje išėjo į Vilnių, čia tikėjosi geresnio gyvenimo. Bet Vilnius po karo jį pasitiko griuvėsiais. Šv. Kazimiero, kitų bažnyčių, įvairių pastatų požemiuose, rūsiuose rinkdavosi vagių gaujos, valkatos. Vilniuje pirmąją naktį nakvojo bulvienojuose Žvėryno rajone. Buvo rugpjūčio mėnuo, žemė ir bulvienojai per dieną įkaitę. Pasidėjo po galva lagaminuką, užmigo, o naktį pažadino lietus. Šlapias slėpėsi po parduotuvės stogeliu.

Iš Vilniaus atgal į Žagarę jis bėgo du kartus. Bet nuo savo likimo nepabėgsi.

Vytautas Kriaučiūnas, tenoru dainavęs „Lietuvos“ ansamblyje, paragino V. Daunorą vykti pas Joną Švedą pasiprašyti darbo. Ten patikrino jo balsą ir priėmė dainuoti chore. 1957 metais įstojo į Konservatoriją, o jau 1960-aisiais debiutavo operoje „Karmen“ Eskamiljo vaidmeniu.

Vyks V. Daunoro vardo tarptautinis konkursas

Nors V. Daunorui buvo suteiktas LTSR ir TSRS nusipelniusio artisto vardas, jis duso šioje aplinkoje ir 1979 metais parašė garsųjį laišką Sovietų Sąjungos vadovui Leonidui Brežnevui, prašydamas leidimo emigruoti. Tai buvo įžūlus akibrokštas. O kur dar 1976-ieji, kai V. Daunoras paskatino ir beveik organizavo jaunesniojo brolio Ričardo, taip pat operos dainininko, pasitraukimą į Vakarus. Už tai jam niekada nebuvo neatleista, pateko į KGB akiratį.

V. Daunoras aktyviai dalyvavo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje. Už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos valstybę jam 2000 metais įteiktas Nepriklausomybės medalis. Į JAV jis išvyko 1993 metais. Sugrįžo į Lietuvą gyventi 2016 metais. Iki mirties išliko maištininkas. Paskutiniais metais jam teko priimti sunkios ligos iššūkį. Tą jis darė oriai ir bendraudamas su žmonėmis tarsi jos nepaisė.

Atminimo renginyje Žagarėje dalyvavęs Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius sakė, kad Vaclovo Daunoro atminimas nebus pamirštas, jam bus atiduota duoklė: šiemet Joniškio kultūros centras organizuoja V. Daunoro vardo tarptautinį bosų konkursą, tam jau gautas finansavimas. Meras prisiminė, kad idėja kilo pasikalbėjus po vieno dabartinio Operos ir baleto teatro direktoriaus Jono Sakalausko koncerto Žagarėje. Susirinkusiems saugoti V. Daunoro atminimą linkėjo ir vicemerė Vaida Aleknavičienė.