Naujausios
Vito Luckaus fotografijos centras sieks būti įdomia ir aktualia institucija
KONKURSAS!
Spalio 16 d. Lietuvos kino teatrus pasieks Giedrės Žickytės režisuotas filmas „Meistras ir Tatjana“, pasakojantis genealaus Lietuvos fotografo Vito Luckaus gyvenimo ir kūrybos istoriją. Filmas bus rodomas ir Šiauliuose, mieste, kuris vaidina ypatingą vaidmenį lietuviškos fotografijos paveldo išsaugojimo, aktualizavimo ir tyrinėjimo srityse. Apie tai byloja ir beveik prieš metus įsteigtas Vito Luckaus fotografijos centras, veikiantis prie vienintelio šalyje Fotografijos muziejaus. Apie centro jau nuveiktus ir planuojamus darbus bei jo svarbą Lietuvos kultūrinio paveldo išsaugojimui ir puoselėjimui kalbamės su V. Luckaus fotografijos centro vadove Ieva Meilute-Svinkūniene.
Kaip kilo idėja įsteigti Vito Luckaus fotografijos centrą ir kodėl būtent Šiauliuose?
Apie tai, jog šiuolaikiškas daugiafunkcinis fotografijos centras yra tiesiog būtinas, buvo kalbama jau seniai, tačiau vis nepakakdavo valios pradėti kažką daryti. Kaip žinia, Vilniuje iki šiol nėra vietos, kur būtų nuolatinė fotografijos ekspozicija, atspindinti turtingą šios meno šakos raidą bei įvairovę. Paradoksalu, nors talentų turime išties daug, tačiau kur pamatyti jų kūrybą – nėra.
Kai prieš keletą metų prasidėjo Vito Luckaus vardo grąžinimas į Lietuvos kultūrinę erdvę, imta kalbėti apie šio menininko fotografinio archyvo dovanojimą Lietuvai bei imtas kelti fotografijos centro steigimo klausimas. Žmonos Tanios noras buvo, kad centras būtų įkurtas Vilniuje – mieste, kuris buvo išskirtinai svarbus Vitui. Lietuvos dailės muziejus turi daug padalinių, tad prisiimti atsakomybės dar ir už šį, nebegalėjo. Kaip tik tuo metu Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos muziejuje (kuriame, beje, kaip tik ir buvo saugoma kone didžiausia V. Luckaus kūrybos dalis Lietuvoje) buvo baiginėjami penkerius metus trukę rekonstrukcijos darbai. Pirmąja atsinaujinusio muziejaus paroda buvo pasirinkta V. Luckaus retrospektyva. Ko gero būtent tai lėmė, kad buvo imta kalbėti apie „Aušros“ muziejaus padalinio steigimą Vilniuje – V. Luckaus fotografijos centrą. Per parodos atidarymą, po kurio publikai buvo pristatytas ir G. Žickytės filmas „Meistras ir Tatjana“, pasirašytas Fotografijos centro steigimo ketinimų protokolas. Tai, kad regiono muziejus įsteigė savo padalinį sostinėje – neįprastas ir išties itin drąsus žingsnis, bylojantis apie vadovo išmintingą toliaregiškumą.
V. Luckaus vardas naujai steigiamam fotografijos centrui puikiai pritiko, nes, kaip žinia, Vitas buvo įvairialypė asmenybė, jo darbų diapazonas labai platus, aprėpiantis skirtingas fotografijos kryptis: nuo klasikinės iki konceptualių projektų. Toks menininko universalumas puikiai atitiko ir centro idėją.
O kokia ji?
Nors centras pavadintas V. Luckaus vardu, tačiau šio menininko kūrybos tyrimai bei sklaida yra tik viena iš centro veiklos krypčių. Centre bus ne tik kaupiama ir tiriama meninė Lietuvos fotografija, bet stengiamasi kuo įdomiau ją pristatyti rengiant kuratorines parodas, diskusijas, meisitriškumo pamokas bei kitus edukacinius užsiėmimus, leidžiant įvairius leidinius ir t.t. Ir nors vienas iš centro uždavinių – sistemiškas fotografijos archyvų kaupimas, tačiau norėtųsi, kad centras taptų aktualių diskusijų vieta, procesų generatoriumi, kur būtų ugdomas kritinis bei kūrybinis mąstymas, vizualinis raštingumas, o apie fotografijos mediją būtų kalbama ne tik fotografiniame, bet ir kur kas platesniame kultūriniame kontekste. Taip pat centras turėtų tapti vieta, kur su mūsų šalies fotografija galėtų susipažinti ir dirbti užsienio fotografijos tyrėjai, kuratoriai, galeristai.
Ar šia kryptimi jau ką nors nuveikėte?
Vasarą Fotografijos muziejuje Šiauliuose buvo surengta diskusija „Kokia mūsų fotografijos archyvų ateitis?“, kurioje kalbėta apie apie fotografų archyvų išliekamąją meninę ir istorinę vertę, jų, kaip reikšmingos Lietuvos kultūros paveldo dalies, saugojimo problemas. O jau šių metų gruodį pakviesime į Fotografijos muziejuje vyksiančią pirmąją Fotografijos centro surengtą parodą „(Ne)fotografinis laukas. Avangardinė fotografija“. Ja bandysime bent dalinai užpildyti Lietuvos fotografijos istorijos spragą ir pažvelgti, kas šalia oficialiosios fotografijos vyko 9–10 dešimtmečių sandūroje, mat paraleliai vyko ir kitokios fotografijos gyvenimas, galbūt net neturėjęs ambicijos būti fotografijos menu, o labiau – šiuolaikiniu menu. Tokios menininkų grupės, kaip „Post Ars“ bei pavieniai menininkai fotografiją naudojo ne tik kaip būdą performansam ir meninėms akcijoms dokumentuoti, bet ir tikslingai kūrė fotografijos kūrinius, kurie puikiausiai atspindėjo šiuolaikinio meno procesų formavimosi Lietuvoje tendencijas.
Tai, be abejonės, ne vienintelės centro iniciatyvos...
Toli gražu! Jau kitąmet planuojame pradėti leidybinį projektą „Nerealizuoti projektai“, kurio tikslas – realizuoti leidinius, kurių nepavyko išleisti praeityje. Kalba eina ne apie buvusias idėjas, bet realius darbus: juk anksčiau knygų maketai būdavo kuriami ne kompiuteriu, o rankomis, tad iš šių dienų pozicijos jie yra itin įdomūs daugeliu požiūriu – tiek kaip pats objektas, tiek turiniu, tiek visom paraštėm, pastabom, mat visi taisymai, pildymai vykdavo ant to paties lapo, o dabar šios korektūros leidžia stebėti visą kūrybinį procesą. Kalbant su menininkais ima aiškėti, jog tokių savadarbių knygų turėjo daugelis. Ir nors anuomet jos tebuvo savotiški juodraščiai, dabar jos yra itin vertingi laiko dokumentai, bylojantys tiek apie ano meto procesus, tiek estetines nuostatas. Jau kitąmet turėtų pasirodyti pirmoji šio projekto knyga – tai Alfonso Budvyčio kartu su Vytautu Balčyčiu albumas „Mūsų miesteliai“ (maketo autorė Budvyčio žmona Rima Mačiulytė). Yra išlikusios net dvi šio albumo maketo versijos, o tai – dar įdomiau, nes parodo tiek menininkų, tiek knygos dailininkės mąstymo kaitą.
Kad neatrodytų, jog Fotografijos centras rausis vien tik praeityje, pasakysiu, kad ketinama daug dirbti ir su jaunąja kūrėjų karta. Dabar daug kalbama apie tai, jog dabartinė Lietuvos fotografija išgyvena tam tikrą nuosmūkį: nėra išskirtinių kūrėjų, įsimintinų darbų. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Išties yra daug įdomių jaunų autorių, tačiau neretai jie gyvena užsienyje, prisistato slapyvardžiais, neturi savo interneto svetainių, tad nieko keisto, jog vyrauja nuomonė apie šiuolaikinės Lietuvos fotografijos merdėjimą. Aš drįsčiau teigti, kad didžiausia problema yra koncentruotos informacijos nebuvimas. Būtent dėl to per pastaruosius porą metų ketiname visais įmanomais būdais megzti ryšius su jaunosios kartos kūrėjais ir juos ne tik „suinventorizuoti“, bet pristatyti jų kūrybą tiek parodomis, tiek leidiniais, viešais susitikimais, o vėliau išleisti šiuolaikinės Lietuvos fotografijos leidinį, kuriame būtų ne tik didelė autorių įvairovė, bet ir analitiniai apibendrinantys menotyrininkų tekstai, padėsiantys geriau susivokti, kokioje stadijoje mūsų fotografija yra šiandien. Taipogi numatoma plati edukacinė programa, ketiname rengti įvairias meistriškumo pamokas, kurios praplės akiratį bei padės dar labiau tobulėti.
Bet grįžkime prie V. Luckaus. Ar turite su šiuo vardu susijusių sumanymų?
Pats centro pavadinimas tai įpareigoja. Tikimės, kad per artimiausius porą metų pavyks surengti retrospektyvinę V. Luckaus parodą rimtame užsienio muziejuje ar galerijose. Normalu, kad tokio mastelio institucijos savo veiklą planuoja bent porą metų į priekį, tad papulti į jų parodinę programą nėra taip paprasta. Kalbant apie leidybą, yra rengiama išleisti albumą su ilgamečio Luckaus draugo, rusų fotografo Valerijaus Arutiunovo sukaupta didžiule fotografijos kolekcija, kurioje Vitas puikiai atsiskleidžia kaip žmogus: čia matome kaip jis dirbo, kaip keliavo, leido laisvalaikį, bendravo su kitais žmonėmis, fotografavo. Taipogi rengiama Luckaus inspiruota kuratorinė grupinė paroda „Požiūris į senovinę fotografiją“, kurioje bus eksponuojami skirtingų autorių darbai, kuriuose jie panaudoja senovines fotografijas naujiems pranešimams kurti. Skirtingų požiūrių įvairovė leis naujai pažvelgti ir į Luckaus ko gero konceptualiausią darbų seriją tuo pačiu pavadinimu.
Režisierės Giedrės Žickytės filmas „Meistras ir Tatjana“ Lietuvos kino teatruose pasirodo spalio 16 d.
Spalio 17 d., šeštadienį, 18.40 val., kino teatre „Forum Cinemas Šiauliai“ įvyks susitikimas su filmo režisiere Giedre Žickyte, filmo prodiusere Dagne Vildžiūnaite bei filmo heroje Tatjana Luckiene-Aldag.
V. Luckaus fotografijos.
V. Luckus ir Tatjana.
KONKURSAS! Atsakykite į klausimą ir laimėkite pakvietimus į filmą „Meistras ir Tatjana“!
Kada buvo įkuirtas V. Luckaus fotografijos centras?
Atsakymą siųskite el. paštu konkursas@skrastas.lt iki spalio 15 d.
Konkurso laimėtojams kvietimai bus išsiųsti el. paštu.