Naujausios
VIRUS'o „Mados diena“
adoc. Arūnas UOGINTAS
„Šiaulių krašto“ kultūros apžvalgininkas
Prieš savaitę nuvilnijo 20-ojo VIRUS festivalio atidarymo šventinės nuotaikos, ginčai apie gatvės meno ir aukštos kultūros pavyzdžius, apie tam tikrą kūrėjų sugrįžimą tradicinio meno link ir apie tai, kad dabarties situacijoje yra vis sudėtingiau meninės raiškos formomis, tarkim, piešiniu, instaliacija ar performansu kvestionuoti religijos, šalies ar miesto simbolius. Gal todėl lapkričio 14 dienos vakare vykusioje festivalio „Mados dienoje“ ryškesnio socialinio, politinio ar kito performatyvaus konteksto kostiumų pristatyme nebuvo.
Ore tvyrojo baisiausio metų reiškinio – teroro akto Paryžiuje – nuotaika: menininkai tylos minute pagerbė žuvusiuosius.
Per 20 kolekcijų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Telšių, Rygos varžėsi dėl premijų ir prizų.
Gal atsitiktinai, o gal ir ne Ditos Enikovos kolekciją iš Rygos, pagrindinio VIRUS MADA,15 prizo laureatę, inspiravo vaikystės baimės.
Autorė apraše mini savo šešiametės patirtį ligoninėje: „Sterili aplinka, daktarai, seselės su baltomis pirštinėmis ir chalatais atrodė labai ypatingai.“ Jauna latvė pagrindiniu kolekcijos „Thisorder“ kostiumų konstruktu pasirinko rankas, gal „seselių“ pirštines, ir jomis lyg sparnais apgaubė dangaus kolorito nuspalvintas merginų ir vaikinų figūras.
Graži ir paprasta Ditos idėja negatyvius vaikystės prisiminimus paversti pozityviu reginiu sužavėjo žiūrovus ir vertinimo komisiją, nes nihilistinės nuotaikos jaunų dizainerių kolekcijose, tarkim, tamsaus kolorito, bespalvio, grafiško makiažo buvo daug.
Įsiminė konceptualios ir profesionaliai pateiktos kitų latvių, tarp jų Rygos dailės akademijos auklėtinių kolekcijos: Sanda Felberga „Debesine nak“, Ieva Mežule „Ores“. Sanda taip pat, kaip festivalio laureatė Dita, rėmėsi sesers vaikystės baimių „Dangus griūva“ įžvalgomis, jos kolekcijos aksesuarų detalės: virvelės, audinio išpjovos, kas tam tikrą išdėstymą bendroje aprangos kompozicijoje turėjo sudaryti audros, lietaus įspūdį ir ji tai atliko įtaigiai.
Ievos Mažule's performatyvus pasirodymas buvo vienas stipriausių ant podiumo, turėjęs originalią videoįžangą, jungusią kostiumą ir, egzistencializmo filosofija grindžiamą, viso ansamblio koncepciją. Jos pilkai balti kostiumai ir pasirodymų kaitos ritmas buvo daugiau nei mada ir ryškiai konkuravo su laureatės Ditos kolekcija.
Komisijos pagyrimo susilaukė Šiaulių menininkė, pasivadinusi pseudonimu „Pelkių tyla“. Jos kostiumai, pavadinti „T.arp“, išlaikė latvių meniškumo iššūkius savo santūrumu ir minimalia kompozicine derme. Tamsus: rudos umbros ir tiondigo juodos spalvos koloritas, išnaudotas perregimo ir „sunkaus“ matinio audinio junginys atspindėjo autorės mintis apie "įgytas sielos dėmes, sukaustant save uždarumo įžadais“, o lengvas, neperkrautas ornamentika, kaip telšietės Monikos Vasiliauskaitės EMYS kolekcija, klosčių derinys pabrėžė stiliaus vieningumą, tikslumą.
Lietuvos mados kūrėjai šį kartą festivaliui pasiūlė, sakyčiau, taikomojo dizaino kūrinių, drabužių kolekcijų ir aksesuarų, kurie ateityje galėtų būti sietini su masine, komercine aprangos bei aksesuarų gamyba.
Jauni menininkai tampa labai praktiški, saugūs nuo šėliojimų ir klaidų. Antra vertus, daugelis kolekcijų sukurtos mokyklose (kolegijose, akademijoje, universitetuose), pagal tam tikrą užduotį, su dėstytojų priežiūra.
Profesionalumas, siuvinio kokybė – taip, tačiau šiuolaikinio meno festivalis VIRUS, jo žiūrovai visada laukė iššūkių ir palaikydavo bet kokią meninę avantiūrą. Reikėtų prisiminti, kad praėjusių festivalių kolekcijose buvo demonstruojamas vadinamasis performatyvus kostiumas ar jo ansambliai ir ne vienas kūrėjas: Jolanta Rimkutė, Reda Uogintienė, Gabrielė Januškevičiūtė, Giedrius Paulauskas, Jurga Sutkutė, Kristina Valančiūtė, Agnė Biskytė ir daugelis kitų vėliau kūrė teatrui, kinui arba kostiumus ir aksesuarus šou žmonių pasirodymams.
Galima suprasti dabartinius jaunus mados kūrėjus – niekas jų nelaukia, Lietuvos mados rinka maža. Verslininkai, galintys įpirkti aukštos mados gaminius, įsigyja žinomų Europoje mados kūrėjų darbus, o, pasak šalies rinkoje dirbančių dizainerių, verslininkų žmonos dar „drugelių mada“ nepersirgo ir prašo ne originalių darbų, o kažko panašaus...
Formuojasi naujas racionalus požiūris į drabužį, didelę įtaką tam turi gatvės mada ir šiame festivalyje tai buvo pastebima.
Antrąja premija pažymėta Vilniaus kolegijos studentės Mortos Nakaitės kolekcija turi daug ko bendra su anksčiau išsakytomis mintimis apie taikomąją madą. Šios jaunos kūrėjos kolekcijas, manau, dar ne kartą išvysime ant podiumų. Praktiška, žavi ir lakoniška buvo ir Alvydos Navickaitės kolekcija „Kontrastai“, kurią premijavo „Wpsva LT“ dizaino namai ir pakvietė tolesnei prezentacijai.
Žiūrovai, atvykę į festivalį, manau, matė daug pozityvo tiek pristatymuose, tiek jaunų žmonių aktyviame buvime konkurse. O jubiliejinio renginio podiumo užkulisiai tiesiog virė nuo kosmetikos specialisčių, makiažo meistrų ir aprengėjų darbo. O ir svečiai, jų aprangos stilius kalbėjo apie jau gilią mados tradiciją mūsų mieste, kurią puoselėja jau dvidešimtasis VIRUS‘as.
Raimondos Kolupalaitės, Šiaulių dailės galerijos archyvo nuotr.
Ruošiamasi Ditos Enikovos (Latvija) kolekcijos pristatymui.
Ditos Enikovos (Latvija) kostiumo fragmentas.
Mortos Nakaitės kolekcijos fragmentas.
Pelkių tyla. Kolekcijos „T.arp“ fragmentas.
Iva Mežule (Latvija). Kolekcija ORES.