Naujausios
Šiauliuose, Venclauskių namuose-muziejuje, veikia kalėdinių žaislų ir atvirukų paroda „Kalėdų eglei sužibus“.
Parodos eksponatai atrinkti iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių, juos papildo ir muziejininkų asmeninėse kolekcijose išsaugoti žaislai. Seniausi eksponatai datuojami XX a. 3–4 deš. Sukurta erdvė ir kalėdinei fotografijai.
Parodoje eksponuojamus 1939 metais Šiauliuose pirktus žaislus „Aušros“ muziejui padovanojo mokytoja Joana Sajienė. Žaislus įsigijo jos mama R. Šlėžaitė-Niporavičienė.
Parodoje eksponuojami ir XX a. 4–5 deš. Vokietijoje pagaminti rankų darbo žaisliukai, dovanoti Jovitos Budzinauskienės, gyvenančios Vilniuje. Tai – juvelyriškai iš stiklinių karoliukų bei vamzdelių suverti žaisliukai „Lėktuvėlis“, „Žibintas“, Malūnėlis“, „Drugelis“ ir kiti.
J. Budzinauskienė muziejui padovanojo 120 eglutės žaisliukų. Moteris ilgą laiką gyveno Latvijoje, buvo Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, todėl didžioji kolekcijos dalis yra įsigyta Latvijoje XX a. 7–9 deš. Tai – stikliniai, įvairių formų žaislai: bumbulai, kankorėžiai, paukšteliai, žmonių bei gyvūnų figūrėlės, varvekliai.
Paroda Venclauskių namuose-muziejuje gausiai iliustruota kalėdiniais atvirukais. Lankytojams pristatomi šiauliečio dailininko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) tarpukariu sukurti kalėdiniai atvirukai, išleisti žinomo leidėjo, fotografo Kosto Cerpinskio (1887–1987), 1906 metais iš Šveicarijos į Puziniškio dvarą rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei (1861–1943) atsiųstas sveikinimo atvirukas.
Eksponuojami ir šiauliečio pedagogo, vadovėlių autoriaus Jono Murkos (1889–1945) šeimai siųsti kalėdiniai sveikinimai, JAV lietuvių išeivių organizacijų leisti atvirukai, lietuvių dailininkų XX a. 8–9 deš. sukurti atvirukai, Šiaulių „Aušros“ muziejaus kalėdiniai atvirukai.
Parodoje galima pamatyti ir Pelikso Bugailiškio (1883–1965) naujametį sveikinimą „Aušros“ muziejininkams, siųstą 1962 metais. P. Bugailiškis linki, kad muziejininkystės „<...> dirva būtų rūpestingai ir sėkmingai plėšiama ir purenama, kad ji vis geriau ir geriau derėtų ir gražesnių vaisių turėtų“.
„Aušros“ muziejus primena kalėdinių eglučių ir atvirukų istoriją Lietuvoje.
Lietuvoje rašytiniuose šaltiniuose pirmoji Kalėdų eglė paminėta 1853 metais, kai Vainute (dab. Šilutės r.), vieno valdininko bute, ją pamatė poetas Antanas Baranauskas. Plačiau eglės pradėtos puošti XIX a. pab. – XX a. pr. Pirmiausia jos pasiekė dvarus ir miestiečių namus, trečiajame dešimtmetyje pradėtos puošti mokyklose, o į kaimus ši tradicija atėjo tik XX a. 4-ąjį dešimtmetį.
Lietuviai egles puošdavo obuoliais, saldainiais, sausainiais, spalvotais popieriaus karpiniais, šiaudiniais papuošimais. Iš kūčiukų tešlos kepti figūriniai sausainiai – paukščiukai, arkliukai, voveraitės, mėnulis, žvaigždės, įvairios gėlytės.
Trečiojo dešimtmečio pradžioje eglutes imta apibarstyti vatos gniužulėliais, vėliau paplito ir pirktiniai eglučių papuošalai. Stikliniai papuošalai Lietuvą pasiekdavo iš Vokietijos, čia jie masiškai gaminti nuo 1848 metų.
Kalėdinių eglučių šventės pradėtos rengti mokyklose, įmonėse, organizacijose. Papuoštų eglių atsirasdavo ir parduotuvių vitrinose.
Lietuvoje atvirukai pradėti spausdinti 1875 metais, o 1890 metais pasirodė ir spalvoti. Tarpukariu Lietuvoje labai išpopuliarėjo šventiniai sveikinimo atvirukai. Dauguma jų buvo spausdinami užsienyje, tik Lietuvoje įspausdavo lietuvišką užrašą. Dažniausi motyvai – žiemos peizažai, įvairių miško žvėrelių, paukštelių, vaikų su dovanomis prie eglės atvaizdai. Nemažai religinių atvirukų – su Kūdikėliu Jėzumi, angelais. Pasitaikydavo atvirukų su idiliškomis įsimylėjusiųjų porelėmis.
Paroda „Kalėdų eglei sužibus“ Venclauskių namuose-muziejuje veiks iki kitų metų sausio 8 dienos.
