Naujausios
Parodoje, eksponuojamoje Juozo Liaudanskio galerijos I aukšte, pristatoma V. Jaugėlos tapyba ir medžio drožiniai.
Skulptūrose atgyja ir gyvenimiški siužetai, ir šventųjų gyvenimai. Eksponuojami tapybos darbai – peizažai – daugiausia sukurti pastaraisiais metais.
„Tautodailinkas iš pašaukimo“, – taip 87-erių autorių pristatė Kelmės kultūros centro parodų vadybininkė Irma Diminskienė.
V. Jaugėla renginio dalyviams savo biografiją pasakoja pašmaikštaudamas. Išties yra baigęs ne meno, bet agronomijos studijas. Nors jaunystėje norėjo stoti į Telšių taikomosios dailės technikumą, gyvenimo kryptį nurodė tėvas: „Jokių menininkų, jokių pijokų, jokių ubagų! Reikia agronomo, reikia duonos.“
Būtent tėvas vaikystėje sūnui padovanojo peiliuką: kad pats susikurtų žaislų, o negalvotų apie vienadienius daiktus iš parduotuvės.
Įgimta menininko gyslelė pasitarnavo sovietinėje kariuomenėje – V. Jaugėla juokavo buvęs ne pulko, o jau visos divizijos simuliantu: plakatų ir kitų darbų sukūrė be skaičiaus.
Pirmieji rimti kūrybiniai žingsniai prasidėjo nuo Užgavėnių kaukių papjė mašė technika. Vėliau kaukes ėmėsi drožti. V. Jaugėlos kaukės saugomos muziejuose, privačiose kolekcijose, iškeliavusios ir į užsienį: nuo Prancūzijos iki JAV.
Įvairiose Lietuvos vietose stovi V. Jaugėlos išdrožtų kryžių, koplytstulpių – tautodailininkas juokavo prisižadėjęs drožti už „griekus“, o jie vis nesibaigia.
Už medžio drožinius 2022 metais V. Jaugėla buvo įvertintas „Aukso vainiku“ – garbingiausiu Lietuvos tautodailės apdovanojimu.
Parodos pristatyme dalyvavusi V. Jaugėlos anūkė Rūta Palubeckienė, Kelmės kultūros centro režisierė, sakė kitokio bočiaus ir neprisimenanti – tik tapantį arba drožiantį.
Parodoje, atkreipė dėmesį anūkė, tik maža dalis kūrybos – V. Jaugėla kūrybiškas viskuo.
Pirmoji Rūtos sceninė veikla prasidėjo Gintališkės kultūros namuose, čia dirbo abu seneliai. „Jis kurdavo spektaklius, rašydavo, mano kultūros kalvė yra pas bočių. Jis yra ir kolekcionierius, ir tautodailininkas, ir keliautojas, kūrėjas visur, iki šiol negali ramiai pasėdėti“, – sakė anūkė. V. Jaugėla namuose yra įkūręs ir sendaikčių muziejų – priima lankytojus iš viso pasaulio.
Kelmės kultūros centro direktorė Laima Lapinskienė dėkojo autoriui už kuriamą ir skleidžiamą šviesą bei linkėjo stiprios sveikatos, ilgiausių metų, įkvėpimo kurti.
„Jei būsiu sveikas, vaistininkas bankrutuos!“ – nepraleido progos pajuokauti V. Jaugėla.
Nomeda Banzienė, Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja, grožėjosi tautodailininko meistriškumu: „Žūrint į kiekvieną darbą širdis tirpsta.“ O akmentašys Valdas Banza V. Jaugėlai įteikė savo kūrinį – prisiminimą apie parodos atidarymą.
Renginys prasidėjo ir baigėsi Kelmės kultūros centro moterų vokalinio ansamblio dainomis. Paskutinė daina nuskambėjo žemaitiškai. Anūkė juokavo: kad ir bočius suprastų.
