Naujausios
Daunoro balsas suskambo filme
Vaclovo Daunoro dvasia tą vakarą atgijo jo paties balsu ir vaizdu režisierės Jadvygos Janulevičiūtės 1975 metais sukurtame filme „Kur tas šaltinėlis“, kuriame skambėjo jo atliekamos operų arijos ir liaudies dainos. Pastarąsias V. Daunoras dokumentinėje juostoje pasakojo pamilęs dar ankstyvoje vaikystėje, kai vakarais po darbų namuose dainuodavo tėvai ir nė viena daina negalėjo kartotis. Vykdavo tarsi varžytuvės, kas daugiau originalių dainų moka. Jau tada jis supratęs, kad daina suteikia atgaivą, stiprybę.
Filme V. Daunoras užsiminė ir apie į pasaulio didžiąsias scenas jį išvedusius konkursus, stažuotę „La Scala“ operos teatre Milane (Italija) ir atviravo, kad pradžia nebuvo lenga, ne visada lydėjo sėkmė. Pirmuosiuose konkursuose, kaip pats sakė, „mano paslaugų atsisakydavo jau po pirmojo etapo“. Tačiau 1971 metais tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) konkurse jis laimėjo „Grand Prix“.
Daugiau nei tris dešimtmečius V. Daunoras dainavo Lietuvos operos ir koncertinėse scenose, ilgus metus dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre, Lietuvos filharmonijoje, Kauno muzikiniame teatre. 2004–2017 metais jis gyveno JAV. Grįžęs į Lietuvą čia ir liko, mirė 2020 metų spalio 19 dieną, palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje. Būdamas Lietuvoje, net ir sunkiai sirgdamas progresuojančia Parkinsono liga jis ne kartą lankėsi gimtojoje Žagarėje, Miesto aikštėje pastatytas ir atidengtas jam skirtas krėslas, įteiktos Joniškio Garbės piliečio regalijos.
Nesame kultūros paribys
„Turėję tokį operos grandą, mes šiuo festivaliu parodome, kad nesame kultūros paribys“, – šventės atidaryme pakiliai kalbėjo Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, kurio mintis organizuoti tokį tarptautinį renginį kilo po vieno susitikimo ir pokalbio su buvusiu Operos ir baleto teatro vadovu Jonu Sakalausku, tuo metu koncertavusiu Žagarėje.
„Tai – nemenkas iššūkis, bet dėkoju už palaikymą ir paramą rajono savivaldybei, Lietuvos kultūros tarybai, partneriui – Žagarės kultūros centrui, festivalio atlikėjų prodiuseriui Valdui Andriuškevičiui“, – sakė festivalio organizatoriaus Joniškio kultūros centro direktorė Gerda Gudinaitė.
Labiau išskirtinės asmenybės neįvardintų
2018-aisiais pasaulį išvydo kraštietės muzikologės Jūratės Katinaitės parengta monografija apie V. Daunorą „Karalių kuria aplinka“, kuri jau buvo pristatyta Žagarėje ankstesniais metais. O šį kartą leidinio autorė parodė keletą nuotraukų ir paties V. Daunoro tapytų darbų, kurie nepateko į knygą, nes jos dailininkui Jokūbui Jacovskiui netiko kokybė, prasidalino savo įspūdžiais iš bendravimo su garsiuoju operos dainininku.
„Iš visų žinomų asmenybių, su kuo man teko bendrauti, labiau išskirtinio už V. Daunorą neįvardinčiau. Ypatingo talento ir atkaklumo žmogus, kuris iš gana sunkiai besivertusios šeimos Žagarėje pasiekė ne tik operos aukštumas Vilniuje, bet būdamas 59-erių metų, jau tikrai brandžiame amžiuje debiutavo Niujorko „Metropolitan“ operoje. Galbūt šis faktas net galėtų atsirasti kokioje rekordų knygoje, – sakė J. Katinaitė. – Kai dabar kyla tiek daug diskusijų apie paminklus, – kam statyti, nestatyti, vertas – nevertas, praėjo per mažai metų, per daug, – manau, kad nėra geresnio paminklo, kaip prisiminimai. Tai, kad čia esate jūs, geriausias įpaminklinimas.“
Jūratė Katinaitė sakė, kad išvykęs į JAV V. Daunoras dviems dešimtmečiams atsitvėrė tylos siena, nedavė jokių interviu Lietuvoje. Jis turėjo savyje viską permąstyti, „sufermentuoti“, kad esmė – ne valdininkai, funkcionieriai, dėl kurių jis nukentėjo kaip operos solistas, bet žmonės, kurie jį mylėjo ir buvo be galo pasiilgę per tiek metų.
„Ir dabar tas alkis dar išlikęs“, – teigė muzikologė.
Nematytos nuotraukos ir paveikslai
Renginyje buvo parodytos skaidrės su nuotraukomis iš JAV, kuriose V. Daunoras su antrąja žmona Egle, su išeivijos atstovu Jurgiu Biručiu, vis akinusiu Vaclovą rašyti prisiminimus, su vienu garsiausių pasaulio operos dainininkų Placido Domingo, su kuriuo kartu dainavo „Metropolitan“ operoje ir iš jo išgirdo komplimentą savo balsui ir atlikimui: „Beautiful!“ („Puiku“ – liet.). Taip pat parodyti keli V. Daunoro tapyti paveikslai, autoportretas. Daininkas buvo sakęs, kad jei reiktų iš naujo rinktis gyvenimo kelią, mieliau būtų dailininkas.
Tą vakarą susirinkusieji galėjo pamatyti ir vieno reikšmingiausių V. Daunoro vaidmenų – karaliaus Pilypo Giuseppe Verdi operoje „Don Karlas“ – originalų kostiumą.
Programą vainikavo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistų – soprano Ievos Goleckytės, baritono Andriaus Apšegos, boso Jorio Rubinovo, pianistės, koncertmeisterės Beatos Vingraitės–Andriuškevičienės – koncertas, kuriame skambėjo tik lietuvių autorių kūriniai ir, be abejo, taip gerai žinomos V. Daunoro dainuotos „Kur balti keliai“, „Kur bakūžė samanota“, „Žagare, mano Žagarėle...“
Šiandien, rugpjūčio 5-ąją, 18 valandą Joniškio „Aušros“ gimnazijos parke vyks antroji tarptautinio festivalio dalis, kurio programą sudarys Gala koncerto „Vaclovo Daunoro operų arijos“ ir Gražiausių operos arijų koncertas, pasirodys tarptautinių konkursų laureatai, solistai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Baltarusijos, gros orkestras „Vilniaus simfonietta“ (vadovas ir vyr. dirigentas Vytautas Lukočius).
