Naujausios
Užsidirbti iš savo amato nėra nuodėmė
Ilgametis Lietuvos radijo ir televizijos režisierius Juozas Javaitis, po savo režisūrinio debiuto Šiaulių dramos teatre, „paspruko“ į televiziją. Viešai prisipažinęs, kad “televizija suėdė“, iš jos išėjo. Su režisieriumi apie meną ir gyvenimą kalbėjomės belaukiant jo studentų pasirodymo Šiauliuose vykstančiame 5-jame Tarptautiniame studentų teatrų festivalyje “Po Saule“.
— Jūs režisavote jau legendinį spektaklį Šiaulių dramos teatre „Skiriama Princesei“, rodomą nuo 1983-ųjų rugsėjo 30 dienos, — su režisieriumi pradėjome pokalbį.
— Nereikia apie Princesę. Seniai buvo. Nenorom stačiau, gal norėjau imtis kažko rimtesnio. Bet nereiškia, kad stačiau be meilės. Viskas kažkaip ėjosi — Sigito Gedos eilėraščiai, Olegas Ditkovskis įdainavo Princo partiją. Grįžome po vasaros į teatrą, jau buvo dekoracijos. Kaip sakoma, tra lia lia — ir festivalis.
— Teatrų festivalyje dalyvauja 200 studentų. Kiek iš jų, šiandien energingų, norinčių kurti ir vaidinti, tampa aktoriais?
— Gal netiesa, bet turiu nuostatą, kad grupėje būna 2--4 lyderiai. Bet vietą gyvenime suranda visi. Aktorystės studijos veltui nenueina.
— Lietuvoje ūžtelėjo televizijos serialų kūrimo banga. O jūs apie televiziją esate sakęs: „Televizija mane suėdė“.
— Suėdė, bet praėjusių metų spalį iš jos išėjau. Nematau blogybės, kad aktoriai vaidina serialuose. Vaidina geriau ar blogiau, bet dirba pagal specialybę.
Mano kolega Valentinas Masalskis yra griežtai nusistatęs prieš reklamose vaidinančius aktorius. Anoks čia griekas. Tačiau matau pagal savo brolius kolegas, kurių nenorėčiau įvardinti, kad jiems paskui teatro scenoje sunku nusikratyti televizijos įvaizdžio. Bet ne nuodėmė užsidirbti iš savo amato.
— Kodėl, televizijoje sukūręs per 700 archyvinių kasečių su laidomis, dokumentiniams filmams filmuota medžiaga, iš jos išėjote?
— Darbus sustabdžiau, nes stogas važiavo. Mano meilė ir atgaiva yra studentai. Nuo 1991 metų nuėjau į Lietuvos meno ir teatro akademiją. Iš studentų gaunu idėjų, naujų impulsų.
— Esate užsiminęs apie seną savo svajonę — į valstybinius teatrus įlieti jauno, karšto kraujo, t.y., jaunų aktorių. Turėjote ir mintį apie savo trupę...
— Į valstybinius teatrus nevaikščioju. Sostinėje, viskas, kas įdomiausia, vyksta ne valstybiniuose teatruose. Gal labiau mano kursas nori turėti trupę, bet tai nėra taip paprasta.
— Kaip jums atrodo, kas ką įveiks — sunkmetis meną plačiąja prasme, ar atvirkščiai?
— Visi trukdžiai menininkams tik į naudą. Verčia galvoti, ieškoti, išlikti, sužadina gyvybines, kūrybines ir kitokias galias.
— Ką patartumėte nusivylusiems jauniems menininkams?
— Maištauti. Kuriantys žmonės maištauja ne langus daužydami — kurdami.
REŽISIERIUS: Galima išvardinti Juozo Javaičio pokalbių laidas, sukurtus dokumentinius filmus, bet jis šiauliečiams buvo režisierius, prieš 27-erius metus Šiaulių dramos teatre pastatęs dviejų dalių pasaką „Skiriama Princesei“.
Jono TAMULIO nuotr.