Naujausios
30-ies metų retrospektyva
Pirmoji stotelė – pirmojo aukšto mažoji salė, kur sukabinti anksčiausi kūrėjo darbai – analogine technika daryti fotoplakatai. Nors pastarieji daugiausia parengti dešimtajame dešimtmetyje, žvelgiant į juos nepaleidžia mintis, kad jie pralenkia laiką ir šiandien atrodo lyg sukurti vakar. Toliau, didžiojoje salėje, prieš 20 metų sukurtos skaitmeninės fotografikos.
Galutinė stotelė – antrasis aukštas, kur eksponuojami naujausi G. Šiukščiaus vizualaus meno darbai. Čia pristatomas ir niekur neeksponuotas darbų ciklas „Eskizai neparašytam scenarijui“ bei rinktinė iš septynių autoriaus sukurtų ciklų.
„Kiekvieną dešimtmetį ateina laikas pažiūrėti, ką tu darai“, – sako dizaineris ir pedagogas. Ši paroda skirta kūrėjo 60-ajam jubiliejui. Sutapimas, bet ir pati paroda jubiliejinė – 20-oji. Tiesa, „Subjektyvūs argumentai“ turėję vykti anksčiau, o ir darbų planuota parengti daugiau. Tačiau koją pakišo koronaviruso pandemija.
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis teigė, kad G. Šiukščius išvadavo grafines formas, spalvas, plastiką iš komercinės reklamos. „Nesupaprastino, nesubanalino, bet per tuos dizaineriškus elementus ją komplikavo, darė sudėtingesnę, filosofiškesnę“, – tikino jis.
V. Kinčinaitis pabrėžė ir tai, jog kūrėjas savo darbuose reflektavo kultūrinių lūžių kupiną laikotarpį, „turėjo laiko transformuoti tą dizainerišką formą į meninę“.
Uždaryto fakulteto aidai
Parodos atidarymo renginyje dėmesio skirta ne tik autoriaus darbams, tačiau ir universiteto, kuriame G. Šiukščius dirba nuo 1985-ųjų, likimui. 2016-aisiais Menų fakultetas prijungtas prie Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto, o netrukus ir vizualaus meno tvirtovė – Zubovų rūmai – ištuštėjo.
Pats universitetas nuo kitų metų sausio taps sostinės Alma mater padaliniu. Ar reiks šiaulietiško meno Vilniaus universitetui – vis dar klausimas.
V. Kinčinaitis išreiškė mintį, kad parodos atidarymo akimirką galima dalyti į dvi dalis. Viena vertus, yra dėl ko liūdėti.
„Daugybę metų Šiauliai buvo toks stiprus dizaino ugdymo centras. Juk per bakalaurų, magistrų gynimus buvo visa pilna galerija jaunųjų dizainerių, absolventų diplominių darbų. O dabar tradicija mūsų akyse gęsta, ir galutinai, – sakė V. Kinčinaitis. – Tai yra didelis praradimas miestui, bet, kita vertus, mes pereiname į kitas fazes. Šiandien kiekvienas iš jūsų, turėdami kišenėje mobilųjį telefoną, siųsdami nuotraukas draugams, pakoreguojate ir dizaineriškai apdorojate. Mes po truputį visi tampame dizaineriais.“
Pats G. Šiukščius pastebėjo, kad, nors parodos ir pritraukia lankytojų, tačiau jaunų žmonių, susidomėjusių menu, renkasi vis mažiau ir mažiau.
Parodos atidarymo renginyje dalyvavusi Šiaulių universiteto laikinoji studijų prorektorė Renata Bilbokaitė neslėpė vilties, kad net ir būsimos Alma mater reorganizacijos pavyks atgaivinti meną – „iš lėto palaipsniui, kad būtų mūsų kuo daugiau.“
Ne tik kūrėjas, bet ir atsidavęs pedagogas
G. Šiukščius 1985-aisiais baigė dizaino studijas Valstybiniame dailės institute – dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje. Tais pačiais metais atvyko dirbti į tuomečio Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultetą.
1994-aisiais G. Šiukščiui suteiktas pedagoginis docento vardas. 2000-aisiais tapo Šiaulių universiteto Dizaino katedros vedėju ir juo dirbo 16 metų. Pedagoginį profesoriaus vardą įgijo 2006-aisiais.
Dirbdamas universitete, sukūrė Dailės ir dizaino, Aplinkos objektų dizaino bakalaro, Dailės magistro programas. Išleido aukštai vertinamų mokymo ir metodinių priemonių apie dizainą vidurinių mokyklų moksleiviams ir aukštųjų mokyklų studentams.
Nuo 2003-ųjų iki 2011-ųjų G. Šiukščius dirbo Šiaulių miesto savivaldybės Miesto įvaizdžio kūrimo komisijoje.
