Naujausios
„Tautos gyvastis — jos kultūra“
Stasio Šalkauskio premijos laureatas etnologas, istorikas, fizikas, Seimo Etninės kultūros globos tarnybos pirmininkas Libertas Klimka sako, kad pirmasis vaistas valstybės skauduliams gydyti yra kultūra.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Darbus nušviečia filosofo idėjos
— Tapote devintuoju S. Šalkauskio premijos laureatu. Kuo Jums ypatinga ši premija?
— S. Šalkauskio, kaip filosofo ir mokslininko, idėjos ir įžvalgos man yra labai svarbios. Jis man — kaip švyturys arba gairės.
Dabar, besidarbuodamas etninės kultūros baruose, matau, kad S. Šalkauskio idėjos labai aktualios ir šiandien. S. Šalkauskis davė tautinio ugdymo programą. Jei prieš 17 metų būtume į ją įsiklausę ir įgyvendinę, daugelio blogybių, kurios šiandien mus kankina, ir valstybės, ir tautos raidos kelyje, būtume išvengę.
To nepadarėme, todėl turime kompensuoti kitokiais metodais.
— Kokios S. Šalkauskio mintys aktualiausios šiandien?
— S. Šalkauskio darbuose išspręstos jaunimo požiūrio į Lietuvą, valstybės raidą, šeimos erozijos problemos. Bet jos dar aktualesnės šiandien.
S. Šalkauskis rašė apie globalizaciją, nacionalizmo pavojus ir rimtais argumentais parodė, kaip išvengti blogybių.
S. Šalkauskio nubrėžtą programą turime vykdyti ir neišradinėti dviračio. Įsiskaityti į S. Šalkauskį nėra sudėtinga. Graži kalba, sklandus minčių dėstymas labai palengvina darbą. Kartais, skaitydami kitų filosofų darbus, turime labai pavargti, kai tenka išlukštenti racionalią mintį iš tarptautinio žodžio daugiasluoksnio apvalkalo. S. Šalkauskis neturėjo laiko pseudomokslinei demagogijai, jis matė, ko tautai reikia, ir kaip ji ateityje vairuos valstybę.
S. Šalkauskis remia katalikiškąją pasaulėžiūrą, randa stiprių argumentų įrodyti, kad ši pasaulėžiūra yra kaip jungiančioji grandis tarp visų socialinių reiškinių ir fenomenų.
Kartais, blogai suprasto liberalumo idėjų veikiami, suskaldome vientisumą. Bet žmogus yra vientisas. Jo, kaip tautos atstovo, gyvenimas turėtų būti vientisas. Tai suteikia pojūtį, kad esi reikalingas šioje žemėje: savo šeimai, savo tautai, savo valstybei.
Ir laimė tame. Savo studentams sakau — tikrosios laimės reikia ieškoti savo Tėvynėje. Kitur nerasite.
Vaistas — kultūra
— Kokie, Jūsų akimis, didžiausi šių dienų skauduliai valstybėje?
— Jaunimo požiūris į tautos praeitį, kultūrą ir ateities dalykus. Pasiekėme tokį lygį, kad nebežinome, kas yra šeima. Dar daugiau — nebežinome, kas yra gyvybė, kada ji nužudoma. Ar nepamiršome, kad lietuvių tauta — pernelyg sparčiai mažėjanti?
Etninė kultūra, kuriai aš atstovauju, nėra panacėja, kuri išgydys visus skaudulius, bet vienas iš faktorių, kuris gali veikti pozityvų jaunimo nusiteikimą savo tautos ir valstybės labui.
— Koks Jūsų siūlomas receptas?
— Kultūra. Į šią sąvoka telpa viskas: ir profesionalioji kultūra, ir gyvenimo estetika, ir ekologija. Ir etninė kultūra.
Man pavydu, kad mūsų kaimynai latviai priėmė programėlę, kuri įpareigoja mokytojus mokykloje vaikus išmokyti liaudies dainų — bent jau kokį tuziną. Jos gali būti visokios — žaismingos, žygių ir net užstalės, bet būtinai — tautinės.
Jei mokėsi tuziną dainų, galėsi nors kartą pasijusti, kad esi bendruomenėje. Visi dalykai, kurie skatina bendruomeniškumą, mums labai reikalingi.
Ir masinės šventės reikalingos. Galiu pasidžiaugti, kad Šiauliuose jos kūrybingai ir išradingai rengiamos. Vilniuje pagaliau atgaivinta studentų folkloro šventė, nes kokį dešimtmetį folkloras aukštosiose mokyklose buvo užmirštas.
Etnologinės studijos vyksta vienpusiškai. Kažkodėl dabar madinga etnologiją pavadinti kultūrine antropologija. Kopijuojame amerikiečius ir tiek. Nieko ten naujo nerasime, tiesiog jie yra praradę tradicijas.
Nebemoka dainų
— Dėl kokių priežasčių tautiškumo idėjos buvo išstumtos iš mokyklų?
— Dėl mūsų strategų aplaidumo ir, ko gero, dėl to, kad niekas rimtai neperskaitė S. Šalkauskio darbų.
Strategai nuvažiuoja į kokią nors užsienio šalį, susižavi ten egzistuojančia mokymo sistema, į jos esmę, žinoma, nespėja įsigilinti. Pasižiūri į pamokų tinklelį, atveža bei pritaiko čia.
Po kelerių metų pasikeičia ministras, siunčia naujus viceministrus ar departamentų direktorius į kitas šalis. Atvežamas naujas modelis — vėl viskas iš naujo. Ir taip reforma vyksta jau 17 metų.
Nors aš — miesto vaikas, mano karta dar išeidama iš mokyklos galėjo sudainuoti apie 40 liaudies dainų. Dabar su savo studentais etnografinės praktikos metu prie laužo sudainuojame vieną — „Šalia kelio karčiama“.
— Ar jaučiate savo darbe palaikymą?
— Turiu bendražygių ir savo kelyje nesijaučiu vienišas. Etninės kultūros globos tarnybos esu įpareigotas daryti darbus, ir džiaugiuosi, kad randame pritarimo ir Seime, ir kitose struktūrose.
Bet norėtųsi, kad nuveikti darbai ir idėjos visuomenėje suskambėtų garsiau. Ne dėl moralinio pasitenkinimo, o kad išspręstume skaudulius.
KULTŪRA: Devintasis S. Šalkauskio premijos laureatas Libertas Klimka sako, kad pozityvų jaunimo nusiteikimą savo tautos ir valstybės labui gali skiepyti etninė kultūra.
TĖVYNĖ: Libertas Klimka įsitikinęs, kad tikrosios laimės reikia ieškoti tik savo Tėvynėje.
Jono TAMULIO nuotr.
Išnaša: „Žmogaus, kaip tautos atstovo, gyvenimas turėtų būti vientisas. Tai suteikia pojūtį, kad esi reikalingas šioje žemėje: savo šeimai, savo tautai, savo valstybei.