Tarp Nemuno ir Šiaulių yra ta pati Lietuva

Tarp Nemuno ir Šiaulių yra ta pati Lietuva

Tarp Nemuno ir Šiaulių yra ta pati Lietuva

Šiauliuose apsilankiusį poetą ir žurnalistą, kultūros savaitraščio „Nemunas“ vyriausiąjį redaktorių Viktorą Rudžianską “Šiaulių kraštas“ kalbino apie nūdienos kultūros gyvenimą Šiauliuose ir šalyje.

Svajūnas SABALIAUSKAS

svajunas@skrastas.lt

Provincialumas ir provincija

— Kažkada žurnalas „Nemunas“ buvo itin populiarus leidinys. Kiek dabar Šiauliai ir “Nemunas“ susiję?

— „Nemuno“ legenda mano kartos žmonių kaip didesnės laisvės įdagas, padarytas septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Ypač kalbant apie fotografiją.

Visiškai netoli Šiaulių yra Dubysos užuomazgos, kuri įteka į Nemuną. Dubysai — mano asmeniniai sentimentai, nes netoli Dubysos augęs ir gimęs. Kai pagalvoji, tai ta Lietuva — labai kompaktiška šalis ir labai gimininga.

— Tai kodėl Vilnius save vadina elitu, o visa kita — Kaunas, Šiauliai, nešneku apie mažus miestelius — provincija, „runkelynas“?

— Kaunas — Vilnius, ne tik Lietuvai būdingas pirmo ir antro miesto konfliktas. Yra kita problema — provincialumas, kaip tautos bruožas. Negali visoje Lietuvoje gyventi provincialai, o viename mieste absoliučiai visi — neprovincialai. Kalbu apie dvasinį lygmenį.

Kai Vilnius vėl tapo sostine, į jį nutekėjo daug protų ir elito. Kaunas buvo vienas iš pagrindinių donorų. Ir ne tik Kaunas, visa Lietuva iki šiol yra sostinės donoras. Bet tai labai natūralu. Sostinė yra šalies kultūros, meno, mokslo vizitinė kortelė.

Deja, pastebiu, kad nemažai Vilniaus žmonių, tarp kurių pasitaiko ir kultūrininkų, kartais „parodo“ kauniečiui, klaipėdiečiui ar šiauliečiui “savo“ vietą. Ir nesubtiliai& Ar tai neprovincialumas? Aš manau, kad provincialo sindromas trukdo.

Vilniui reikia lygintis su kitomis sostinėmis. Na, kad ir su Varšuva ar Ryga. Kai mąstai šiuo rakursu, peršasi išvada, kad esame Europos provincija& Turime visi tobulėti, o ne ambicijas kaitinti. Juk nuvykę svetur, nesvarbu iš kur būtume, esame identifikuojami kaip lietuviai.

Asocialai — socialiai saugesni?

— Per Šiaulius neteka didelė upė, todėl tenka girdėti, kad vanduo nenuneša miesto blogos energetikos.

— Dievas sukūrė vietas, kuriose įsikūrė miestai. Jei ten nėra upės, jie energetiką gauna iš kitur. Beje, Šiauliuose upę keičia ežerai. Tarkime, jie sugeria blogą energetiką. Tačiau vertėtų pamąstyti, kas, kaip ir kodėl ją sukuria&

— Kultūrininkai susirūpinę, jog kitąmet naikinamos PVM lengvatos. Jūs čia taip pat įžvelgiate tragediją?

— Gal primiršome, kad 5 procentų PVM ne taip jau ilgai gyvavo... Bet jie sušvelnindavo plika akimi nematomos infliacijos padarinius.

Lietuvos rašytojas dėl mažos auditorijos negali saugiai gyventi, jis gali tik išgyventi. Rašytojas — socialiai nesaugus.

Kartais susidaro įspūdis, kad dėl vykdomos socialinės politikos, vadinamieji asocialai yra socialiai saugesni&

Man, kaip piliečiui, nerimą kelią kiti dalykai. Balsavome už naują programą, naują kelią, o pirmieji žingsniai liudija, kad viskas po senovei: Lietuvos gerovei vystytis labiausiai „trukdo“ kultūra, medicina, švietimas& Teks laukti geresnių laikų. Jei jų nebus, vadinasi, buvo.

POZICIJA: Rašytojas Viktoras Rudžianskas apgailestauja, jog nūdienos Lietuvoje asocialus žmogus turi daugiau socialinių garantijų už meno kūrėją.

KŪRĖJAS: Viktoras Rudžianskas įsitikinęs, kad dėl mažos skaitytojų auditorijos vien iš kūrybos rašytojas negali išgyventi.

 

Jono TAMULIO nuotr.

citata: Vilniui reikia lygintis su kitomis sostinėmis. Na, kad ir su Varšuva ar Ryga.