Naujausios
Trečias pleneras
Šamotinių skulptūrų plenerai Lietuvoje – išskirtinis įvykis, šią tradiciją turi tik Užventis (Kelmės r.).
Šamoto skulptūrų plenero idėją iš Latvijos parvežė šiauliečiai Irena ir Vilius Šliuželiai.
„Visą patirtį mes parsivežėme iš Jelgavos, iš Pašto salos. 2018 metais mus pakvietė dalyvauti šamoto skulptūrų plenere. Mums tai buvo labai nauja, iššūkis, be galo įdomu. Mes kaip susirgome ten, ir dabar nesame pasveikę ir pasveikti nenorime“, – šypsosi I. Šliuželienė.
Pirmasis šamotinių skulptūrų pleneras Šiauliuose vyko 2019 metais, jį organizavo Šiaulių dailės mokykla. Po metų pleneras pakartotas. Sukurtos šamoto skulptūros papuošė Šiaulių dailės mokyklos kiemelį – tapo turistiniu tašku.
Trečiojo plenero teko palaukti penkerius metus.
Plenere „Saulės stulpai“ Talkšos ežero pakrantėje kuria septyni menininkai – skulptūros lipdomos ant laikinų lauko krosnių.
Autorių komandą sukvietė I. ir V. Šliuželiai – plenere jaučiama artima bendrystė ir supratimas.
Pagrindinis latvių šamoto skulptūrų meistras Aleksandrs Djačenko, kuris itin nuoširdžiai su Šliuželiais dalijosi žiniomis, patirtimi, jau išėjęs į anapilį, jį pakeitė Ilze Emse.
Porceliano meistrę Živilę Bardzilauskaitę-Bergins I. Šliuželienė vadina Lietuvos keramikos primadona, užauginusia ne vieną keramiką. Plenere ji kuria kartu su dukra Domile Ragauskaite, gyvenančia Štutgarte, Vokietijoje.
Užsispyręs, atsakingas, atkaklus, susikaupęs – šiais komplimentais apibūdinamas dar vienas plenero autorius Petras Rakštikas.
Galvodami apie patirties perdavimą, į plenerą Šliuželiai pakvietė jauną keramiką Beną Aldakauską – tikisi, kad turės pamainą.
I. Šliuželienė džiaugiasi, kad visų kūrėjų skulptūros, sumanymai yra labai skirtingi, nesikartoja – kiekvienas kuria su sau įprastu dekoru, turi savitą matymą ir stilių.
Visgi pradinius sumanymus šiemet kiek pakoregavo medžiaga – molis.
Pasak I. Šliuželienės, įprastai molį ruošia meistrai Jelgavoje, jie žino „receptūrą“ – šis molis žiemą turi ištverti šaltį ir drėgmę, o išdegant skulptūra įkais iki 1 100 laipsnių – bus didžiulė gyva žarija.
„Šis molis turi labai daug šamoto, trūksta plastiškumo – keramikai tokios molio masės dar nebuvo turėję rankose. Meistrai nuramino: iš jo padarytas skulptūras ar jų šukes ir po tūkstančio metų atradę archeologai turės ką veikti“, – šypsosi I. Šliuželienė.
Ugnis, vanduo, žemė, oras
Šliuželiai plenere kuria jau 31-ą šamoto skulptūrą. Vienuolika jų yra Latvijoje, kitos Lietuvoje – prie Užvenčio malūno, Šiaulių dailės mokyklos kieme, privačiose teritorijose.
„Mes taip norėjome daryti ugnį, nes abu su Viliumi gimę po ugnies ženklu“ – paaiškina I. Šliuželienė. Skulptūrą, kuri sieks 1 metrą 90 centimetrų, duetas planuoja baigti penktadienį.
„Šį kartą pasirinkome reljefinį sprendimą. Labai norėjosi padaryti ugnį mielą, švelnią, jaukią – ugnis gali būti viską deginanti, bet gali būti ir ta stichija, prie kurios galime šildytis, susirinkę į būrį. Norėtume, kad mūsų ugnis būtų telkianti, kviečianti, šildanti“, – sako I. Šliuželienė.
P. Rakštiko ir B. Aldakausko vandens skulptūra jau sukurta – dabar džiūsta. Skulptūros viršuje – apverstas ąsotis, iš jo krenta vanduo.
„Sumanymas – P. Rakštiko, tai jo pirmoji šamoto skulptūra. Jo labai graži išraiška nedideliuose keramikos darbeliuose, visas dekoratyvumas, formos suvokimas atsikartoja ir dideliame formate, – pasidžiaugia I. Šliuželienė. – Benas yra keramikas, baigęs šį mokslą – jiems sėkmingai pakilo skulptūra.“
„Tokia vieta! Gamta visada įkvepia“, – gražiu vaizdu į ežerą džiaugiasi viešnia iš Latvijos I. Emse. Plenere Šiauliuose ji dalyvauja antrą kartą. Ši jos skulptūra, skaičiuoja keramikė, bus, ko gero, vienuolikta. Ankstesni kūriniai puošia Jelgavą ir Užventį.
„Man žemė – namai. Kaip keramikė galiu sakyti, kad žemė, molis – mūsų duona. Visa ši filosofija susideda į šį darbą – kas mes, žmonės, būtume be žemės. Skulptūra išsiskiria iš kitų, labai žemiška, net ir spalva juoda – juoda žemė, juoda duona“, – savo kūrinį apibūdina I. Emse.
Ž. Bardzilauskaitė-Bergins su D. Ragauskaite kartu kuria antrą skulptūrą – pasidžiaugia, kad dirbti su dukra yra dvigubas džiaugsmas.
„Pasirinkome orą. Nutarėme orą pateikti per debesis, lietų, žaibus. Kokia Lietuva be lietaus, koks oras be lietaus, – paaiškina. – Skulptūrai panaudojome kaulinio porceliano – su dukra esame porceliano menininkės, tad ir čia stengėmės savo medžiagos nepamiršti.“
Šiauliai Ž. Bardzilauskaitei-Bergins – savas kraštas, čia mokėsi iki aštuntos klasės. Savi Šiauliai ir Domilei – kurį laiką augo Šiauliuose pas senelius.
Užburiantis vaizdas
Krosnys skulptūroms degti bus pakurtos pirmadienį, birželio 23 dieną. Kūrenant malkomis, bus pasiekta 1 100 laipsnių temperatūra. Skulptūras dengs kameros – prie tinklo pritvirtinta kaolino vata.
Šamoto skulptūros bus atidengtos 23 valandą 30 minučių etnografinės šventės „Joninės. Gamtos stichijų magija“ metu.
„Atidengtos skulptūros švies, žėrės, spindės. Skulptūras pavaišinsime pjuvenomis – žiežirbos pakils aukštai“, – būsimą vaizdą piešia I. Šliuželienė.
Birželio 25 dieną keturios skulptūros bus perkeltos prie Rėkyvos kultūros namų – taps parko žibintais.
„Tyliai tikimės, kad ten bus įkurtas naujas šamoto skulptūrų parkas. Pirmasis yra Užventyje“, – sako I. Šliuželienė.
