Naujausios
Susitikimas su „Europos dinozauru“
Į susitikimą su kelmiškiais atvykęs žurnalistas, žurnalo „Miškai“ vyriausiasis redaktorius, Nacionalinės premijos laureatas Albertas Žostautas atvežė parodyti prieš dešimtmetį sukurtą, bet nepasenusį filmą apie lietuvių didžiojo žodyno rinkimą „Europos dinozauras“.
Svečias dėkojo susirinkusiems už galimybę bendrauti lietuviškai, išsakė savo nuomonę apie laisvės metus.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Ar ne prabanga žaisti žemaičius?
„Esu vilnietis, motina – aukštaitė, tėvas – dzūkas. Bet man vienodai svarbios visos etninės grupės“, – taip kelmiškiams prisistatė žurnalistas, dabar žurnalo „Miškai“ vyriausiuoju redaktoriumi dirbantis Albertas Žostautas.
Svečias tvirtino, jog prigimtinius dalykus reikia turėti. Tačiau jam esantis nesuprantamas tam tikrų Lietuvos etninių grupių elgesys.
„Pavyzdžiui, žemaičiai. Juk jie nėra kita tauta negu lietuviai. Ar ne prabanga žaisti žemaičius su savo pasu, vėliava, himnu?", – svarstė A. Žostautas, tarytum provokuodamas žemaičius-kelmiškius diskusijai.
Duobė ir Gariūnai
Po žurnalistikos studijų baigimo Vilniaus universitete A. Žostautas dirbo Lietuvos televizijos ir radijo komitete.
Atėjo ten ir laisvė. Dešimtmetį kūrė laidą „Būtovės slėpiniai“ apie pamatinius Lietuvai dalykus.
Albertas Žostautas du su trupučiu laisvės dešimtmečių suskirstė į du tarpsnius. Pirmąjį, prasidėjusį nuo Sąjūdžio gimimo, maždaug 1989-ųjų, jis vadino valstybės kūrimo ir įtvirtinimo laikmečiu.
„Antrasis dešimtmetis, deja, yra duobė visos mūsų valstybės gyvenime. Ne tik ekonominiame, bet ir moraliniame, teisingumo, demokratijos. Todėl ir pasidžiaugti nelabai galime“, – teigė svečias.
Alberto Žostauto tvirtinimu, tam tikras institucijas, tokias, kaip Saugumo departamentą, Prokuratūrą, Lietuvos radiją bei televiziją-visuomeninį transliuotoją užvaldė Gariūnai – turgaus mąstymo, vertybių, mentaliteto žmonės.
„Mūsų visų pareiga paspartinti apsivalymo procesą. Nes priešingu atveju išnyksime kaip dūmas. Reikia suprasti, kas yra tauta ir kas yra valstybė, kokios tai vertybės. Nereikia manyti, kad mūsų protėviams, kurių dėka esame čia ir šnekame lietuviškai, buvo lengva ir paprasta išlikti“, – sakė A. Žostautas.
Svečio teigimu, net XVI amžiuje vyrai, išeidami iš namų, nešdavosi peilį, kad sugrįžtų. XIX amžiaus pabaigoje, prasidėjus pirmajam atgimimui, savanoriai ėjo ginti savo šeimą, žemę, kraštą, kuriame gyveno, ne vienas ir galvą padėjo. Po Antrojo Pasaulinio karo dešimt metų, be ypatingos prošvaistės laimėti lietuviai patriotai gyveno ir kovojo miškuose, po žeme, persekiojami, gaudomi.
„Šiandien gyvenančiųjų, o pirmiausia – visų lygių valdžios rūpestis to bent nepamiršti“, – tvirtino Albertas Žostautas.
„Europos dinozauras“
Kelmiškiams svečias atvežė parodyti 2002 metais sukurtą filmą „Europos dinozauras“ apie didžiausią ir reikšmingiausią daugiatomį Lietuvių kalbos žodyną. Albertas Žostautas yra šio filmo scenarijaus autorius, režisierė – Vitalija Steponavičiūtė.
„Filmas – ne tik apie žodyno gimimą, bet apie lietuvių kalbą ir apie mus. Šiuo metu, kai pasaulis mažėja bei globalėja, kai niveliuojasi tautų skirtumai, kalba yra paskutinė ryškesnė tautinė tvirtovė, išskirtinumas bei savitumas“, – sakė A. Žostautas.
Didįjį žodyną sumanė ir pradėjo leisti vienas žymiausių lietuvių kalbininkų Kazimieras Būga.
Jis sukaupė apie 617 tūkstančių lietuvių kalbos žodyno kortelių ir 1924 metais išleido žodyno pirmąjį sąsiuvinį, antrasis išėjo kitais metais, jau po didžiojo kalbininko mirties. Pradėtas leisti žodynas buvo su dialektologijos ir kalbos istorijos dalykų aiškinimais.
Nuo 1930 metų žodynu rūpinosi Juozo Balčikonio sudaryta nauja Lietuvių kalbos žodyno redakcija 1941 ir 1947 metais išleidusi du žodyno tomus.
Nuo III tomo, žodyno autorių kolektyvą papildžius naujais kalbininkais, 1956-1959 metais išleisti trys tomai, 1962-1976 metais – tolesni penki (VI-X) tomai, dar kartą (pagal naują instrukciją) parengtas I ir II tomai. 1978-1995 metais pasirodė XI-XVI tomai, XVII (1996) ir XVIII (1997) tomas. Iš viso didžiojo lietuvių kalbos žodyno išleisti 20 tomų. Tačiau šio leidinio negalima vadinti baigtu, jis nuolat papildomas.
Žodyno kartoteką sudaro daugiau kaip 4 milijonai kortelių su autentiškais kalbos faktais.
Autorės nuotr.
DUOBĖ: Žurnalistas Albertas Žostautas, kalbėdamas apie laisvės metus, teigė, jog antrasis dešimtmetis esanti duobė visame mūsų valstybės gyvenime.