Naujausios
Sunkmetis ir iliuzionistams sunkmetis
Lietuvos iliuzionistų klubas (LIK), vienijantis apie 30 šalies fokusininkų — mėgėjų ir profesionalų, balandžio oficialiai 30-ąją pažymėjo savo gyvavimo dešimtmetį. Iliuzionistai išgyvena sunkmetį, pasakoja klubo prezidentas šiaulietis Jonas Ziemelis.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
— Koks buvo pirmasis klubo gyvavimo dešimtmetis?
— Labai įvairus — su darbų atoslūgiais ir pagausėjimais. Visiškos krizės, kuri yra dabar, nė karto nejutome. Dabar ji palietė beveik visus mūsų klubo narius, su retomis išimtimis. Ir sulaukiantiems užsakymų, jų skaičius sumažėjo maždaug perpus. Nukrito ir honorarai. Mūsų kolegos iš Rygos sako, kad honorarai pasiekė 1998 metų lygį. Mat latvių fokusininkų honorarai anksčiau siekė kelis tūkstančius litų. Dabar jie sumažino savo poreikius, pradėjo rengti pasirodymus ir mokyklose, ko anksčiau nedarė. Tokios liūdnos informacijos sulaukiu ir iš Anglijos, Čekijos.
— Ar turite vilties, kad artimiausiu metu situacija keisis?
— Viltis užsidirbti siejame tik su vasarą prasidėsiančiu vestuvių sezonu, nes samdyti fokusininką kelioms valandoms vietoj vakaro vedėjo Lietuvoje jau populiaru. Nebesitikime užsakymų iš įmonių, kuriose paskutinius kelerius metus buvo itin populiarūs vakarėliai darbuotojams. Dabar įmonėse atleidžiami darbuotojai, vakarėliai neberengiami.
— Negi sunkmečiu žmonėms nereikia iliuzijos?
— Puota maro metu — duonos, vyno ir žaidimų, iš principo šis pasakymas teisingas. Manau, pramogų dabar žmonėms reikia kaip niekad. Tačiau potencialūs mūsų užsakovai šiuo metu yra pernelyg išsigandę. Reikia laiko, kad žmonės priprastų prie naujų gyvenimo sąlygų, pamatytų, kad šiek tiek pinigų ir pramogoms lieka.
— Ar iš iliuzijos Lietuvoje galima pragyventi?
— 2006— 2008 metus pavadinčiau mūsų klubo narių aukso amžiumi. Tuomet į šį klausimą būčiau atsakęs „taip“, tik pridurčiau, kad kasdieniams kepsniams restorane tų uždarbių gal ir nepakaktų, tačiau mažai picai porą kartų per savaitę tikrai užtektų.
Dabar pats asmeniškai jau senokai darbų neturėjau.
— Iš ko gyvenate?
— Tiesiog laukiame geresnių laikų, sumažinome savo išlaidas ir poreikius. Kai kas turi kitų darbų, kiti dar yra studentai, moksleiviai ir gyvena iš tėvų.
Aš kitos profesijos nebeieškau, 25 metus dirbau Šiaulių „Aušros“ muziejuje muziejininku, prieš tai — ekskursijų gidu Klaipėdoje. Mano specialybė — istorikas, istorijos mokslų dėstytojas su ekskursijų vadovo specializacija. Tiesa, dėstytoju penkias dienas teko padirbėti: 40 kilogramų svorio plyteles pagal pateiktą brėžinį dėsčiau pažįstamo sodo sklype (šypsosi).
— Kokią matote klubo ateitį?
— Miglotą. Asmeniškai ruošiuosi atsistatydinti. Jau dešimt metų jam prezidentauju, pavargau. Dabar noriu gražiai pažymėti klubo jubiliejų. Ir sunkmečiu turėtų būti įdomus, bene svarbiausia — nemokamas renginys. Gegužės 15 dieną visus norinčius pakviesime į Kelmės krašto muziejų, į 21 valandą prasidėsiantį ir po vidurnakčio pasibaigsiantį renginį „Naktis muziejuje“. Jos metu pasirodys ne tik fokusininkai iš Šiaulių ir kitų Lietuvos miestų, bet ir svečiai iš Rygos, Maskvos.
ATRIBUTIKA: Kiekvienas Lietuvos iliuzionistų klubo narys turi šią narystę liudijančią kortelę, pažymėta klubo simboliu — iš cilindro kyšančiomis triušio ausytėmis. „Šis simbolis bus ir ant klubo jubiliejui jo nariams dovanų gaminamų puodelių bei ženkliukų. Sunkmetis sunkmečiu, bet klubo dešimtmetį švęsime“, — žada klubo prezidentas Jonas Ziemelis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.