Su Ryčiu Zemkausku – be pasivaikščiojimų

Su Ryčiu Zemkausku – be pasivaikščiojimų

Su Ryčiu Zemkausku – be pasivaikščiojimų

Pašnekesį, veikiamą draminio konflikto dėsnių, televizijos žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris, filmų garsintojas, rašytojas Rytis Zemkauskas turėjo Šiauliuose. Prognozavo televizijos mirtį, prisipažino esąs narcizas ir atskleidė kūrybinio proceso dėsnius.

Simona PUŽAITĖ

simona@skrastas.lt

Ypatinga pokalbio energetika

R. Zemkauskas išleido pokalbių su iškiliomis asmenybėmis knygą „Pasivaikščiojimai“, pagal to paties pavadinimo televizijos laidą. Dabar, norėdami jį pakalbinti, daugelis kviečiasi pasivaikščioti. Šiaulių P. Višinskio bibliotekoje jis sėdi priešais pašnekovus. Pripažįsta – tarp auditorijos ir jo yra tam tikros rūšies draminis konfliktas.

„Konflikto nereikia suprasti kaip negatyvaus veiksmo. Tai – temperatūros pakilimas. Orgazmas yra konfliktas, – paaiškina. – Žmogus supranta pasaulį per dramą. Pašnekesys veikiamas tų pačių dramos principų – negalime valdyti to, kas yra pasakoma ar nepasakoma, kur nutrūksta pokalbis.“ Laikydamasis šio principo jis kuria „Pasivaikščiojimus“.

Žurnalistas daug dėmesio skiria pokalbio energetikai – kalbėtis reikia ne bet kaip. R. Zemkauskui artima sociologo Zygmunto Baumano teorija, kad bendraujant tarp žmonių kalbasi šešios asmenybės: mano požiūris į tave, tavo požiūris į mane, mano požiūris į save, tavo požiūris į save, mano požiūris į tavo požiūrį į mane ir tavo požiūris į mano požiūrį į tave.

Socialiniu tinklu „Facebook“ jis asmeniniame gyvenime nesinaudoja – tam neturi laiko. „Kai tik nebedirbsiu, mielai sėdėsiu feisbuke ir rašinėsiu „postus“, kaip stoviu eilėje, kas vyksta su ta eile. Važiuosiu autobusu, pyksiuosi su kaimynu ir rašysiu, kaip aš tą darau. Kaip gerai, sninga! Štai nuotrauka. Iškepėme naują tortą. Nuotrauka. Štai pasidariau žaizdą, žiūrėkit“, – dėsto.

Čia pat poetiškai palygina – mūsų gyvenimas yra užsigavimų ir žaizdų istorija. Frazę jis perskaitė viename apsakyme, mėgstamame amerikiečių kultūriniame žurnale „New Yorker“.

Užkadriniai „Pasivaikščiojimai“

Nors R. Zemkauskas laikosi taisyklės nekomentuoti pašnekovų, tačiau užklaustas atskleidė – buvo du pašnekesiai, kurie neišėjo į eterį.

Pirmuoju atveju jis suabejojo, ar pašnekovas sakė tiesą, ar fantazavo. Kitu – pašnekovas atėjo apsvaigęs, patikino, kad viskas bus gerai, bet gerai nebuvo. Tą interviu vėliau teko pakartoti.

Vienas įsimintiniausių pokalbių – su lietuvių kilmės buvusiu Bogotos meru Antanu Mockumi. Dėl pokalbio teko ilgai derinti laiką, galiausiai pavyko išsikovoti paskutinę akimirką. Prieš laidą jo atstovai pasakė – turite 15 minučių. Vien laida trunka 25 minutes.

Lyja kaip iš kibiro. Ekspromtu nutariama filmuoti mašinoje, nors neišbandyti filmavimo techniniai niuansai. A. Mockaus lydintis asmuo bando neleisti, sako: išsivešit, nežinia kada grįšit, vežkitės ir mane.

„Aš vairuoju automobilį, tuo pačiu metu kalbinu Mockų ir bėgu nuo persekiotojo. Drama! Pašnekesys buvo žavingas su asmenybe – švelniosios jėgos virtuozu, kuris pakeitė Bogotą“, – užkadrinius dalykus prisiminė R. Zemkauskas.

Yra aštrus narcizas

R. Zemkausko nuomone, mūsų visuomenėje labai daug neapgalvoto šnekėjimo. Jis įsitikinęs – reikia galvoti, ką sakai, o ne sakyti, ką galvoji.

„Šiandien labai daug narciziško požiūrio į save – visi nori kalbėti, ką  galvoja, tai skatinama kaip vertybė. Galbūt po sovietinio periodo sugrįžtame į individualybę perspaudžiant – kalbėk, ką nori, svarbu neužgožti individualumo?“ – svarstė pašnekesį su R. Zemkausku vedusi Šiaulių universiteto dėstytoja, humanitarinių mokslų daktarė Nomeda Šatkauskienė.

„Esu labai aštrus narcizas, – pripažįsta R. Zemkauskas. – Rašytojas Česlovas Milošas sakė genialią frazę: žinoti, kad esi nuostabus, ir pamažu suprasti, kad toks nesi. Uždavinys visam gyvenimui. Čia mano programa.“

Kaip atsimena tiek daug citatų?

„Milošą netiksliai pacitavau! Čia laisvas atpasakojimas, gal jis nepyks“, – šypteli. Č. Milošo knygų lentynoje Krokuvoje stovi R. Zemkausko padovanota paskutinioji knyga. Kai tai parodė sekretorė Agnieška, jam tai buvo stebuklas.

„Aš Milošą labai mėgstu! Jis – mano mokytojas. Visiems giriuosi, kad turėjau didžiulę Dievo dovaną su juo bendrauti, daryti laidą. Aš pats sau pavydžiu!“ – emocingai pasakoja žurnalistas.

Televizija – mirštanti terpė

Televizija yra mirštanti terpė – internetas suvalgys medijas – neabejoja R. Zemkauskas.

Jo teigimu, visiška mirtis televizijos neištiks, nes žmonės apimti nostalgijos kartais klausosi ir senovinių vinilinių plokštelių, tebeegzistuoja senoji fotografija. Liks pasyvus žiūrėjimas, televizija dėl garsinio fono.

„Nedarau dalykų, kurie man nepatinka“, – pažymi R. Zemkauskas ir neišsigina laikotarpio, kai rašė scenarijus televizijos humoro laidai „Dviračio žynios“.

„Filosofas Alphonso Lingis yra sakęs, kad gyvenimą valdo trys dalykai: būtinybė, pasirinkimas ir atsitiktinumas. Tik mokslas labai mažai dėmesio skiria atsitiktinumui arba sėkmei. Man pasisekė, visada dirbau tai, kas man patiko“, – kalbėjo R. Zemkauskas.

„Dviračio žyniose“ jis džiaugiasi parašęs gerų tekstų. Pavyzdžiui, frazę „Lietuvoje pilnatis būna dažniau negu kitur“. Negi tai blogi žodžiai?

Kūrybinio darbo alfa ir omega rašytojas vadina galutinius terminus – atsisėdi prie popieriaus lapo ir rašai, nelauki atskrendant mūzų.

„Belaukdamas įkvėpimo ne vienas prasigėrė. Aš to nenorėčiau“.

Nekalba kursyvu

„Šiais laikais poezija nėra prekė, jos neparduosi“, – įsitikinęs R. Zemkauskas, pats parašęs ne vieną poezijos knygą. Anot jo, poezijos leisti už pinigus neverta, reikia ieškoti būdų, kaip kitaip su ja elgtis.

Savo knygoje „Pasivaikščiojimai“ rašytojas aistringai ginčijosi su redaktore dėl kiekvieno žodžio, nes mėgsta gatvės kalbą, žargoną.

„Nenoriu kalbos suliteratūrinti, rašyti žodžių kursyvu, nes nekalbu kursyvu, – dėstė R. Zemkauskas. – Knygoje sutikdavau taisyti tik didžiąsias kalbos klaidas, už kurias baudžia pinigais. Kadangi pagal išsilavinimą esu kalbininkas, kartais leidžiu sau kariauti su Kalbos inspekcija.“

Šiauliečiai paprašo svečio ką nors paskaityti – knygą ar poeziją. „Jūsų balsas labai gražus“, – motyvuoja moteris iš salės. Išprovokuotas jis išsitraukia mobilųjį telefoną ir iš jo paskaito vieną savo eilėraštį.

Dar viena klausytoja iš salės visų vardu dėkoja už  nuoširdų pokalbį. Plojimai. R. Zemkauskas su Šiauliais baigė valandos konfliktą.

Vytenio Vincento KAZLO nuotr.

POKALBIS: Renginį vedusi Nomeda Šatkauskienė ir televizijos žurnalistas, prodiuseris, rašytojas Rytis Zemkauskas diskutavo apie narcizišką požiūrį į save. „Žinoti, kad esi nuostabus, ir pamažu suprasti, kad toks nesi, – mano gyvenimo programa“, – citavo Č. Milošą.